Tinklinis – jau Vilniaus sporto užribyje

Lapkričio pradžioje prasidėjusiame Lietuvos vyrų tinklinio čempionate dalyvauja keturios komandos iš Klaipėdos, Kauno, Marijampolės ir Šiaulių.

Vilniaus miestas šiais metais aukščiausioje lygoje savo atstovų neturi, nes ne vienerius metus Lietuvoje dominavusi "Flamingo Volley" komanda, nesulaukusi miesto paramos, sustabdė savo veiklą. Moterų čempionate sostinės garbę gina dvi komandos, tačiau į lyderių gretas jos nepretenduoja.

Finansinis kryžius

Nuo 2003 m. Lietuvos aukščiausios lygos varžybose dalyvavusi "Flamingo Volley" ekipa iškovojo šešis šalies čempionų titulus ir penkis kartus triumfavo taurės varžybose. Tačiau pernai reprezentacinė Vilniaus tinklinio komanda liko be medalių, o šiais metais Lietuvos čempionate "Flamingo Volley" užėmė paskutinę, šeštą, vietą. Komandos vadovas ir treneris Vasilijus Burakinskis konstatavo, kad be rimtos miesto paramos komandos perspektyvos dalyvauti aukščiausio lygio varžybose tampa labai miglotos.

Tinklininkų viltis sugrįžti į viršūnę atgaivino Vilniaus miesto vadovų sprendimas pakeisti profesionalių sostinės sporto klubų finansavimo tvarką. Buvo teigiama, kad nuo šių metų į savivaldybės finansinę paramą galės pretenduoti sporto klubai, kurie pastaraisiais metais dalyvavo nacionaliniuose aukščiausio lygio čempionatuose, garsino Vilnių tarptautinėje erdvėje. Skiriant finansavimą taip pat buvo žadama atsižvelgti ir į sporto klubo iškovotas prizines vietas Lietuvos aukščiausio lygio ir svarbiausiuose tarptautinės ir nacionalinės reikšmės aukščiausio lygio čempionatų varžybose per pastaruosius ketverius metus. Šių metų pavasarį paaiškėjo, kad 7,8 mln. eurų finansinį pyragą į 12 dalių paskirsčiusi savivaldybė tinklininkus paprasčiausiai pamiršo. 2016 ir 2017 m. Lietuvos čempionate triumfavusi Vilniaus vyrų tinklinio komanda "Flamingo Volley" nepateko į finansuojamų sporto klubų gretas.

V.Burakinskio teigimu, tai ir nulėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos salės tinklinio čempionato ir koncentruotis į paplūdimio tinklinį.

"Daug metų dariau viską, kad Vilnius turėtų geriausią tinklinio komandą Lietuvoje. Bet jei miestui to nereikia, tenka su tuo susitaikyti. Gal taip ir geriau. Dabar galiu dėmesį ir jėgas skirti kitiems tinklinio projektams. Plėtojame "Flamingo Volley" tinklinio mokyklos veiklą, rengiame paplūdimio tinklinio varžybas. Gal kada nors padėtis pasikeis ir mes grįšime į salės tinklinio varžybas. Bet šiuo metu tam nėra nei finansinių galimybių, nei žmogiškųjų išteklių", – "Vilniaus dienai" sakė V.Burakinskis.

Moksleivės ir studentės

Savivaldybės finansavimo nesulaukė ir Lietuvos moterų aukščiausios lygos pirmenybėse dalyvaujančios Vilniaus moterų komandos. Kita vertus, nei "SM Tauras-VTC", nei VU ekipa į miesto paramą ir nepretendavo, nes jas išlaiko sporto mokykla "Tauras" ir Vilniaus universitetas. Pasak VU komandos trenerės Gražvilės Gatelienės, "Tauro" gretose rungtyniauja vyresnės sporto mokyklos auklėtinės, o VU ekipos branduolį sudaro universiteto studentės.

"Manau, kad vyrų ir moterų tinklinio komandų situacija skiriasi, nes "Flamingo Volley" buvo privatus klubas ir jų ambicijos bei tikslai didesni. Jie taikėsi į profesionalų tinklinį, o tam reikia ir gerokai didesnio finansavimo. Mes esame mėgėjos, žaidžiame tik Lietuvos čempionate ir studentų pirmenybėse, remiamės VU studentėmis, o tiksliau – "Tauro" sporto mokyklos auklėtinėmis, pasirinkusiomis studijas Vilniaus universitete. "SM Tauro" merginos dar dalyvauja įvairiuose Lietuvos jaunimo čempionatuose. Merginų lygmeniu mūsų tinklinio komandos demonstruoja gerus rezultatus, o sporto mokykla parengia gan neblogas tinklininkes, bent jau universitete norinčiųjų žaisti tinklinį netrūksta", – teigė G.Gatelienė.

Vis dėlto "SM Tauras-VTC" ir VU komandos negali lygiaverčiai konkuruoti su pajėgiausiomis Lietuvos moterų tinklinio komandomis iš Kauno, Alytaus ir Jonavos.

Baigus mokslus ar studijas Vilniuje tinklinį galima žaisti tik mėgėjiškai.

"Tų komandų lygis yra aukštesnis, nes jos dalyvauja Baltijos lygos varžybose, žaidžia su latvėmis, estėmis, o tokio rango varžybų patirties mums labiausiai ir trūksta. Tačiau, norint dalyvauti tarptautinėse varžybose, reikia didesnio finansavimo, o universitetas jo mums skirti negali. Tad tenkinamės tuo, ką turime. Natūralu, kad dėl to negalime pasikviesti geriausių Vilniaus tinklininkių, ne viena vilnietė žaidžia kitų miestų komandose – Alytuje, Jonavoje ir Kaune. Mes joms negalime pasiūlyti to, ką siūlo kitos komandos", – konstatavo G.Gatelienė.

Jos teigimu, Vilniuje tinklinis turi senas tradicijas ir yra gan populiarus, bet tik mėgėjišku lygiu.

"Vilniuje veikia kelios tinklinio mokyklos, akademijos, rengiamos įvairios mėgėjų varžybos, bet jose dalyvaujantys patys susimoka. Aukštesnio lygio varžybose išlaidos dar didesnės, o norint suburti pajėgias tinklininkes, reikia joms mokėti atitinkamus atlyginimus. Bet kai nėra pinigų, apie profesionalią Vilniaus moterų tinklinio komandą galime tik svajoti. Kita vertus, mūsų sporte niekada profesionalių ir nebuvo, kiek pamenu, komandos dažniausiai remdavosi moksleivėmis ir studentėmis. O baigus mokslus ar studijas Vilniuje tinklinį galima žaisti tik mėgėjiškai", – teigė VU komandos trenerė.

Mėgėjų pastangos

Ir iš tiesų, tinklinio mėgėjų Vilniuje netrūksta. Sostinės tinklinio lygos varžybose šiais metais dalyvauja 20 vyrų ir 15 moterų komandų, o šios lygos įkūrėjo Roberto Švedo teigimu, iš viso mieste veikia daugiau nei pusšimtis tinklinio mėgėjų kolektyvų.

"Mūsų lyga gyvuoja jau šešerius metus, varžybose dalyvauja 30–40 komandų, jose žaidžia daugiau nei 500 aktyvių tinklinio mėgėjų. Dar daugiau jų susirenka bent kartą per savaitę pažaisti savo malonumui, bet varžybose nedalyvauja. Taigi mėgėjų masė tikrai yra ir tinklinis Vilniuje nėra apmirusi sporto šaka. Tad tai, kad miestas neturi savo komandos aukščiausioje lygoje, yra tikras nesusipratimas", – teigė R.Švedas.

Jo teigimu, Vilniaus savivaldybės dėmesio nesulaukia ne tik aukščiausio lygio tinklininkai, bet ir mėgėjai. "Ne kartą rašėme įvairius projektus, bet jokios paramos nesulaukėme. Akivaizdu, kad savivaldybei tai visiškai neįdomu ir mūsų projektai buvo atmetami be jokių diskusijų. Turėdami didesnes finansines galimybes, galėtume pritraukti naujas komandas, naujus dalyvius, populiarinti tinklinį. Kita vertus, mes vis tiek po truputį augame, plečiamės, žengiame į Vilniaus rajoną, kuriame tinklinis labai mėgstamas. Bet viską darome savo ir tinklinio entuziastų jėgomis", – pažymėjo R.Švedas.

KOMENTARAS

Andrius Gaidys

Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius

Visi suprantame, kad, norint dalyvauti Lietuvos čempionate, reikia gerų žaidėjų, o jiems reikia mokėti atlyginimus, taip pat ir kompetentingas treneris nedirbs už "ačiū". Be to, reikia nuomoti sales, pirkti statistikos, medicinos, kineziterapeuto, psichologo ir kitas paslaugas. Tai kainuoja. Vilniaus "Flamingo Volley" klubas ilgus metus dalyvavo Lietuvos tinklinio čempionate, buvo viena iš pirmaujančių komandų. Treneris V.Burakinskis turi ir ilgametę gan sėkmingo dalyvavimo Baltijos tinklinio lygoje patirtį. Tačiau matome, kad miesto vadovai šių iniciatyvų neįvertino ir paramos klubui neskyrė.

Nežinau, kaip reikėtų vertinti sostinės valdžios sprendimus, kai vienas geriausių Lietuvos klubų, kuriame buvo ugdomi Europos ir pasaulinio lygio tinklininkai, liko be miesto paramos. Žinau, kad Vilniaus tinklinio klubai, kaip ir kitų sporto šakų atstovai, teikė paraiškas savivaldybės sporto finansavimui gauti. Tačiau įminti Vilniaus sporto finansavimo mįslių tinkliniui nesiseka. Todėl dabar Vilniaus vietą užėmė Kauno ir Klaipėdos klubai, kurių anksčiau nebuvo.

Matome, kad Vilniuje didžiausia parama skiriama krepšinio ir futbolo klubams. Ir panašu, kad kokių nors kardinalių pokyčių ateityje tikėtis sunku.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių