Sporto kilni misija ir absurdas – vienoje gretoje

Sureagavo į koaliciją

Vasario 15-ąją TOK paskelbė pranešimą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad Baltijos šalių ir kai kurių kitų valstybių rimtas susirūpinimas dėl rusų dalyvavimo Paryžiaus žaidynėse, deja, neaprėpia žmogaus teisių laikymosi problemų.

TOK taip tvirtina: „Ne vyriausybės turi nuspręsti, kas gali dalyvauti olimpinėse ir tarptautinėse varžybose. Priešingu atveju pasauliniam sportui, kokį mes žinome, ateis galas. Ieškome sprendimo, atitinkančio sporto misiją, kurio pagrindas yra vienyti, o ne didinti konfrontaciją ar eskalavimą.“

Taip TOK sureagavo į 35 šalių ministrų, tarp jų – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Nyderlandų, Kanados, Australijos, Japonijos, Šiaurės ir Baltijos valstybių koalicinę poziciją, kad rusai ir baltarusiai negalėtų dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse netgi kaip neutralūs sportininkai.

„Istorija parodys, kas padarys daugiau dėl pasaulio: tie, kurie stengiasi išlaikyti bendravimo kanalus, ar tie, kurie nori izoliuotis ar atsiskirti“, – pareiškė TOK.

Ragina nedvejoti

TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ transliuotame interviu Lietuvos Prezidentas G. Nausėda akcentavo, kad iš principo neteisinga situacija, kai dalyvavimo olimpiadoje kontekste kalbama apie Rusijos sportininkų teises, o Ukrainos atletai ir šalį ginantys žmonės žūva.

Europos žaidynėse Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebus nei su neutraliomis vėliavomis, nei su kokiomis nors kitomis.

„Dabar, kai kalbame apie lemiamą karo Ukrainoje stadiją, mes pradedame blaškytis, svyruoti, galvoti apie Rusijos sportininkų teises, tartum mėginame izoliaciją susiaurinti. O ukrainiečių sportininkų teisės likti gyviems?“ – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) jau anksčiau patvirtino savo principinę poziciją.

„LTOK nepritaria rusų ir baltarusių dalyvavimui nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei bet kuriame kitame sporto renginyje, kol Ukrainoje vyksta karas. Turime daryti viską, kad ne mūsų, o jų, agresorių, olimpinėse žaidynėse nebūtų“, – teigiama LTOK pranešime.

LTOK sportininkų komisija jau kreipėsi į tarptautines sporto šakų federacijas, TOK ir TOK sportininkų komisiją ragindama imtis visų priemonių, kad nei 2024 m. Paryžiaus vasaros, nei 2026 m. Milano–Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse nebūtų Rusijos ir Baltarusijos sportininkų.

Lenkija – kategoriška

Šiemet birželio 21–liepos 2 d. Krokuvoje (Lenkija) vyks Europos žaidynės, net devyniolikos sporto šakų atstovai galės iškovoti kelialapius į Paryžiaus olimpiadą.

Ikiolimpinę atranką rengs šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, trijulių krepšinio (3 prieš 3), bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono varžybų organizatoriai.

„100 proc. užtikriname: šiose žaidynėse Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebus nei su neutraliomis vėliavomis, nei su kokiomis nors kitomis“, – kategoriškai nukirto Lenkijos sporto ir turizmo ministras Kamilas Bortniczukas.

Lenkijos pozicija – įspėjimas toms tarptautinėms sporto federacijoms, kurios jau leidžia savo varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos atletams ar ketina sušvelninti suvaržymus.

IIHF ir obuoliai

Kas yra kas anksčiau ar vėliau išryškėja dienos šviesoje. Vienas pavyzdžių – buvęs Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) prezidentas šveicaras Rene Faselis.

Šis sporto funkcionierius IIHF vadovavo 1994–2021 m. R. Faselis bičiuliavosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – dalyvaudavo jo rengiamuose ledo ritulio šou, buvo laukiamas Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos svečias.

Baigęs karjerą IIHF, 73-ejų šveicaras tapo Rusijos piliečiu. Paaiškėjo, kad R. Faseliui priklauso 54 proc. Rusijos obuolių auginimo bendrovės „Alma Holding“ akcijų. Likusios dalies – 46 proc. – šeimininkas – V. Putino oligarchas Genadijus Timčenka.

Neoficialių šaltinių duomenimis, R. Faselis už 54 proc. akcijų paketą galėjo pakloti ne vieną dešimtį milijonų JAV dolerių.

„Tačiau niekas nežino, kiek buvęs IIHF strategas sumokėjo iš tikrųjų ir ar apskritai bent kiek mokėjo“, – svarstė patys rusai.

Kabinetinė šizofrenija

Ukrainos politikas ir olimpinis graikų-romėnų imtynių čempionas Žanas Beleniukas teigė, kad kai kurios tarptautinės sporto federacijos, per korumpuotus savo pareigūnus tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Rusija, aktyviai ieško landų, kaip apeiti sankcijas.

Įdirbis: buvusio IIHF stratego R. Faselio (kairėje) veikla Rusijoje – bendras verslas su V. Putino oligarchu./ AP / NTB nuotr.

„Girdėjau versijų, kad intensyviai ieškoma aptakių, ausies nerėžiančių formuluočių, prireikus įvardysiančių neva oficialią poziciją dėl Rusijos ir Baltarusijos, dėl karo Ukrainoje. Tie pareiškimai skambėtų lyg ir prieštaraujantys V. Putino politikai, tačiau iš tikrųjų bus suderinti tam tikruose kabinetuose ir palaiminti juos skleisti viešai“, – svarstė Ž. Beleniukas.

„Jeigu Rusijos ir Baltarusijos sportininkai bus eliminuoti iš olimpinių žaidynių, tai turėtų pažadinti abejojančią pasaulio bendruomenės dalį, kad karas Ukrainoje – žiauri tikrovė, ir reaguoti į tai. Sėdėti ant dviejų kėdžių nesudėtinga, bet šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja konkrečios pozicijos“, – kalbėjo Ukrainos biatlonininkė Darja Blaško.

„Ką mums siūlo pasaulio sporto vadovai? Startuoti kartu su žmonėmis, kurie iki alkūnių išsitepę žmonių krauju? Jie treniruosis gerai įrengtose bazėse, o mes – rusų raketų sugriautuose centruose? Matyt, TOK prezidentas Thomas Bachas ir jo bendraminčiai įsitikinę, kad Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos sportininkai vienoje varžybų arenoje būtų solidarumo ir brolystės įrodymas. Matyt, T. Bacho ir jo aplinkos nuomone, mums nereikėtų kreipti dėmesio į tai, kad Rusija subombardavo pusę mūsų šalies, užmušė daugybę sportininkų, sugriovė dešimtis didelių sporto objektų, ir po agresorių nusikaltimų Bučoje, Iziume, Kramatorske vis tiek turėtume su jais sveikintis olimpiadoje. Absurdas. Laimė, kad tai suvokia ne vien Ukraina, mes turime sąjungininkų – pirmiausia Lenkiją, Baltijos ir Skandinavijos šalis. Tikiuosi, kad šios gretos vis gausės, nes būtina priešintis šizofrenijai, įsišaknijusiai įtakingų tarptautinio sporto funkcionierių galvose“, – sakė buvusi žinoma Ukrainos lengvaatletė, pasaulio ir Europos čempionė Olga Saladucha.