- TV Sporto dokumentika
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vladas Česiūnas
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
-
Sporto dokumentikoje – išskirtinė istorija: nuo herojaus iki „išdaviko“ be skatiko
Tituluočiausiam Lietuvos baidarių ir kanojų sporto atstovui Vladui Česiūnui likimas nepagailėjo aibės išbandymų ir staigių gyvenimo posūkių.
Nuo didvyrio, žurnalų viršelių herojaus iki „išdaviko“ be skatiko . Tokius draminius pokyčius susidūrus su SSRS rūstybe teko išgyventi olimpiniam čempionui V. Česiūnui ir jo šeimai.
Ypatinga legendinio Lietuvos irkluotojo gyvenimo istorija sulaukė ir sporto dokumentikos kūrėjų dėmesio. Jau liepos 14-ąją dienos šviesą išvys dokumentinis filmas „Vladas Česiūnas. Mediniu irklu į auksą“.
„Olimpinio čempiono V. Česiūno istorija – išskirtinė ir sunkiai įsivaizduojama dabartinėje profesionalių sportininkų aplinkoje. Niekur nepublikuoti archyviniai kadrai, atviri filmo herojaus ir artimiausių jo bičiulių komentarai leido sukonstruoti vientisą pasakojimą, kuris pasitarnaus kaip istorinis šaltinis, atliks edukacinę funkciją bei, tikiuosi, įkvėps jaunąją kartą“, – sako vienas iš dokumentinio filmo autorių Stasys Petkus.
Lietuvos sporto istorijoje auksinius pėdsakus įspaudęs V. Česiūnas olimpiniu čempionu tapo sulaukęs tais laikais sportininkui itin brandaus amžiaus. Miuncheno olimpinių žaidynių 1000 m dviviečių kanojų rungtyje su Jurijumi Lobanovu triumfavęs lietuvis tą padarė būdamas 32-ejų.
„Kaip bebūtų keista, bet patį didžiausią jėgų antplūdį pajutau būdamas 30–35-erių. Olimpinių žaidynių metais su savo porininku nepralaimėjome nė vienų varžybų“, – auksinius 1972-uosius prisimena Sportas.info žurnalistės Marytės Marcinkevičiūtės kalbintas V. Česiūnas.
Visą sporto šakų spektrą išbandęs ir tik 24-erių irklavimą galutinai pasirinkęs lietuvis taip pat laimėjo net 4 pasaulio čempionato aukso medalius, dukart iš eilės buvo pripažintas Lietuvos metų sportininku, V. Česiūno veidas puošė populiariausių žurnalų viršelius.
Vis tik Jonavos rajone gimusio V. Česiūno gyvenimo kelias pažymėtas ne tik skambiomis pergalėmis, bet ir itin dramatiškais išgyvenimais.
1979 m. Duisburge (Vokietija) politinio prieglobsčio paprašęs lietuvis užsitraukė SSRS vadovų nemalonę.
„KGB jį parskraidino, įsodino į sunkvežimį ir demonstratyviai vežė Vilniaus Gedimino prospektu. Mums, sportininkams, iš parodomosios „ nusikaltėlio“ sugrąžinimo akcijos reikėjo suprasti: talentas ir laimėjimai, kokie dideli jie bebūtų, neapsaugos nuo sovietų režimo susidorojimo. Mažai rastume sportininkų, kurie būtų tiek pasiekę ir tiek kentėję“, – dramatiškus 1979 m. įvykius dokumentiniame filme Vladas. Česiūnas. Mediniu irklu į auksą“ pasakoja legendinio kanojininko bičiuliai.
Iš sportininko tuometinė valdžia atėmė viską – šlovę, turėtą karinį laipsnį, pragyvenimo šaltinį. Vaikų treneriu įsidarbinęs V. Česiūnas ir jo šeima buvo ilgai persekiojami saugumo agentų.
„Buvo sugalvota versija, jog viską išsivežiau į Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR) ir ten pardaviau. Saugumo komiteto darbuotojai, tardę mane, paklausė, ar pripažįstu, jog esu tėvynės išdavikas. Atsakiau, kad jeigu esu išdavikas, tai jūs vagys, apiplėšėte mane. Nuo manęs tada nusisuko artimi žmonės, žurnalistai, negynė nė vienas advokatas. Ir tik prasidėjus pertvarkai, vėl pasijutau žmogus: niekas manęs nepersekiojo ir slapta nebesiklausė“, – Sportas.info portalui kalbėjo V. Česiūnas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, olimpinis čempionas tapo savanoriu ir tarnavo besikuriančioje Lietuvos muitinėje, kur nuo jėgos struktūrų nukentėjo antrąkart. 1991 m. gegužės 29-osios naktį Lavoriškių pasienio postą užpuolė OMON smogikai. Jie sudegino muitininkų vagonėlius, o pareigūnus smarkiai sumušė, o V. Česiūnas kritinės būklės paryčiais buvo išgabentas į reanimaciją.
1991 m. olimpiniam čempionui suteiktas Vyčio Kryžiaus ordinas, 2000 m. V. Česiūnas apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Garbės ženklu.
Šiuo metu 81-erių Lietuvos irklavimo legenda kasdien stengiasi išeiti pasivaikščioti ir pasimankštinti. Kartu su žmona tėviškės apylinkėse jie rūpinasi dvejais bičių aviliais.
Dokumentinio filmo „Vladas Česiūnas. Mediniu irklu į auksą“ premjera – liepos 14 d., trečiadienį, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Seanso pradžia – 18:45 val.
Filmo premjera LRT Plius kanale – liepos 22 d., ketvirtadienį, 19:30 val.
Filmo autoriai – Stasys Petkus ir Asta Ramoškaitė-Adomavičienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Lenkijos kikboksininkas B. Šorochovas grįžo su čempiono diržu
Suvalkuose (Lenkija) surengtų kikbokso varžybų „Panzer Kikboxing Night“ (PKN) federacijos čempiono diržą iškovojo Lietuvos sportininkas Benas Šorochovas. ...
-
Boksininkei A. Starovoitovai – medalis, vyrams nepasisekė1
Iš Europos bokso čempionato Lietuvos rinktinė grįš su medaliu – antrą kartą per savo karjerą šių varžybų trofėjų iškovojo klaipėdietė Ana Starovoitova. ...
-
Du lietuvio finalai Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate – tiek pat medalių
Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate paralimpietis Edgaras Matakas startavo dviejų rungčių finaluose ir iškovojo medalius. ...
-
Su ruse kovoti atsisakiusi A. Starovoitova pasidabino Europos čempionato bronzos medaliu16
Ana Starovoitova Serbijos sostinėje Belgrade vykstančiame Europos bokso čempionate pateko į pusfinalį, tačiau jame nekovos su šalies agresorės Rusijos boksininke Nune Asatriana. ...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
Europos konfederacija: 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijos fechtuotojų nebus
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nedalyvaus nė vienas fechtuotojas iš Rusijos ar Baltarusijos po to, kai į Europos atrankos varžybas neatvyko nė vienas neutralus šios sporto šakos atstovas, pranešė Europos fechtavi...
-
E. Matakas Europos čempionate iškovojo bronzą
Edgaras Matakas iškovojo antrą savo medalį Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas pelnė bronzos apdovanojimą. ...
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...