Quantcast

Ralio šeimos ir šeimos ralyje

Ralio trasose, praleidus galingiausius automobilius į priekį, atrieda paprastesni bolidai, tačiau jų vairuotojų ir šturmanų istorijos nenusileidžia pirmojo penketuko ar dešimtuko lenktynininkų biografijoms, o neretai sportinių automobilių galinius langus papuošia lipukai su vienodomis pavardėmis. Tad šįsyk apie ralio šeimas.

Išsipildžiusi svajonė

Pažintį pradėkime nuo komandos, kuri jau savo pavadinime nusako giminystės ryšius – "Broliai racing". Joje – Tomas ir Tadas Pupeikiai.

"Ralis yra įaugęs į mūsų kraują ir be jo neįsivaizduojame savo gyvenimo", – pokalbį pradeda broliai. Pasirodo, viskas susiklostė labai paprastai. Broliai nuo mažens dienas leisdavo senelių sodyboje, šalia kurios vingiavo legendinio Gražutės greičio ruožo kilometrai, o juo važiuodavo ir Visagino ralio, ir istorinio ralio "Aplink Lietuvą" dalyvių technika, tad vaikinai turėjo į ką paganyti akis. Be to, anksčiau negaliojo draudimai sportininkams treniruotis keliuose, kuriuose vyks ir pačios lenktynės.

Ralis yra įaugęs į mūsų kraują ir be jo neįsivaizduojame savo gyvenimo.

"Nuo pat mažų dienų buvome įpratę, kad, išgirdę riaumojantį variklį, viską metę, bėgdavome laukais prie kelio žiūrėti skriejančio bolido. Tad išaugome žvelgdami į žvyrkeliais skriejančius ralio bolidus. Tais laikais labiausiai žavėjo ralio meistrų Aurelijaus Simaškos ir Sauliaus Girdausko kovos dėl pirmųjų pozicijų. Tais laikais jie buvo greičiausiai ir efektingiausiai važiuojantys lenktynininkai ir mūsų idealai", – prisimena Tadas ir Tomas.

Vyrai juokauja, kad vaikystėje paklausti, kuo bus užaugę, nedvejodami atsakydavo – ralistais. "Kiti kalbėdavo apie kosmonautus, policininkus ar ledų pardavėjus. Mes savo svajonės niekada nekeitėme. Maži lenktyniaudavome dviračiais kaimo keliukais ir įsivaizduodavome, kad esame ralistai. Taip mažų dienų svajonė, kuri kažkada atrodė, kaip kosmosas, virto realybe!" – sutartinai šypsodamiesi pasakoja lenktynininkai, į ralio trasą išriedantys su BMW. Kodėl būtent šis automobilis? Broliai ir čia turi viską pagrindžiančią istoriją. "Kai mums buvo apie 12 metų, už sutaupytus 100 litų nusipirkome pirmąjį žiguliuką, su kuriuo važinėdavome miškais, o žiemą ir ant užšąlusio ežero ledo. Kaimynas Kęstutis su traktoriumi nuvalydavo sniegą ir parengdavo trasą, kurioje lenktniaudavome ir ten įgavome patirties", – apie pirmuosius sportinius kilometrus su automobiliu pasakojo Tomas ir Tadas.

Greta su kaimyno pagalba įrengtos trasos laisvalaikį leisdavo ir Dovilas Čiutelė, kuris prisijungdavo kartu palenktyniauti ir pasidalydavo vertingais patarimais. "Smagu, kad dabar kartu tenka pasivaržyti ralio trasoje tiek su D.Čiutele, tiek su Aurelijaus Simaškos sūnumis Justu ir Titu. Galėtų dar kada ir Saulius Girdauskas su Aurelijumi Simaška išlėkti į trasą", – sako broliai. Kadangi vaikinų kelias į automobilių sportą prasidėjo nuo galiniais ratais varomo "Žiguliuko", todėl BMW su galiniais varančiaisiais ratais pasirinkimas buvo natūralus žingsnis. "Labai norime atsinaujinti techniką arba persėsti į keturiais ratais varomą automobili, bet visi puikiai žino, kad ralis yra labai brangus malonumas. Kadangi nesame turčiai, tai važiuojame su tuo, ką turime, o kiekvienas ralis mums didelė šventė", – sako "Broliai racing" ekipažas.

Visada Kalėdos

Vienas šventiškiausių ir gera nuotaika spinduliuojančių ekipažų ralyje – Aras ir Arvydas Kalėdos. Nuo vyrų veidų šypsenos nedingsta net susidūrus su rimtesniais sunkumais. Galbūt todėl, kad už jų nugarų, kaip juokauja Aras, ne tik jo šeimos palaikymas, bet ir visos giminės vis didėjantis draugų sirgalių būrys.

"Mes su tėčiu juokaujame, kad jeigu artėjant raliui paskambintume mamai ir žmonai bei pasakytume, kad negrįžtame namo, nes reikia perrinkti variklį, jos ne tik kad nepyktų, bet tikiu, kad dar padėtų ieškoti ir surasti tinkamų dalių varikliui, o kitą dieną mes jau būtume pasiruošę startui", – didžiuodamasis šeimos palaikymu pasakoja A.Kalėda, nebe pirmus metus ralyje važiuojantis taip pat su galiniais ratais varomu BMW.

Už automobilių sporto virusą Aras taip pat dėkingas tėčiui. Pasak, lenktynininko kitaip ir negalėjo būti, kai į pirmas lenktynes buvo atneštas vos sulaukęs pusmečio, o vėliau ne vieną savaitę praleido su tėčiu, kai šis treniruodavosi.

"Tėtis treniruodavosi, o aš sėdėdavau mašinoje ir stebėdavau, kaip viskas vyksta. Mano tėtis viename ekipaže buvo su Gimžausku, Vaitiekūnu, Šlaboševičiumi ir kitais. Tad negalėjo nutikti taip, kad aš nueičiau žaisti stalo teniso", – juokauja Aras. Tad  sulaukęs 15-os nužingsniavo pas tėtį ir pareiškė norįs nusipirkti mašiną ir lenktyniauti.

Mūsų dalyvavimo ralyje tikslas – šypsena.

"Tuomet tėtis padarė teisingiausią sprendimą. Jis manęs neatkalbinėjo ir nedavė pinigų kažkokiam automobiliui įsigyti, jis nupirko man golfą, šiek tiek paruoštą automobilių sportui, – jame buvo sumontuoti saugos lankai ir leido pradėti sportuoti. Toks tėčio sprendimas man kelis kartus padėjo išsaugoti sveiką galvą", – tvirtina pašnekovas. Tėčiui patarus, jaunasis Kalėda pradėjo važiuoti ralyje, tad skirtingai nei dauguma, išvengė daugelio privalomu laikomo slalomo etapo. "Tėtis sakė, kad visko išmoksiu ralyje, tad taip po truputį, pradėję nuo ralio sprinto varžybėlių, ir augome, kol galiausiai, sulaukęs 20-ies, jau startavau Lietuvos automobilių ralio čempionate", – prisimena A.Kalėda.

Bėgant metams keitėsi ir ekipažo tikslas, dėl ko važiuojama į ralį. Iš pradžių, pasak Aro, buvo svarbu važiuoti, kad laimėtų, bet dabar tai yra smagus laisvalaikio praleidimo laikas vietoje žvejybos. "Tai būna toks tėčio ir sūnaus laikas. Mes tris dienas praleidžiame drauge ir nebūname tėvas ir sūnus. Čia mes visai kitokie – mes lygūs, nėra kažkuris viršesnis. Mūsų dalyvavimo ralyje tikslas – šypsena. Kad jau kišame pinigus į šitą sportą, tai jis mums turi nešti laimę", – pasakoja Aras.

Tik į kairę

Iš pirmo žvilgsnio labai šeimyniškai atrodo ir Karolio bei Mariaus Kairių ekipažas, važiuojantis Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionate. Kaip pasakoja, vienas iš šio (ne)šeimyninio ekipažo narių Karolis, dar 1995-aisiais susižavėjo Colin McRae ir, aišku, jo gražuoliu "Subaru".

"Nuo tada visi kompiuteriniai žaidimai, kramtomųjų gumų lipdukai ir pan. neapsiėjo be šešių žvaigždžių "Subaru" logotipo, ir tai tapo svajonių automobiliu. Kartu ir svajone važiuoti ralyje", – prisimena Karolis.

Esame net sulaukę klausimų, tai kuris čia kairys – 1 , o kuris – 2.

Pirmą kartą ralio trasose Karolį buvo galima išvysti 2014-aisiais štrumano kėdėje. Stenogramą tuomet Karolis skaitė Egidijui Paplauskui. "Tada virusas ir išplito mano organizme, supratau, kad daugiau be ralio negaliu. 2018 m., baigiant ruošti savo automobilį (žinoma, tai privalėjo būti "Subaru"), pradėjau ieškoti šturmano. Paieškos nebuvo labai lengvos ir jau buvau praradęs viltį startuoti tų metų sezoną, kai vieną rytą paskambino Marius Kairys", – (ne)šeimyninio ekipažo istoriją prisimena Karolis.

Pokalbio metu paaiškėjo, kad nieko nemoka, nieko neturi, bet nori važiuoti ralyje. "Praktiškai iš karto pasirašiau, nes jau pirmasis pokalbis telefonu buvo lengvas, konstruktyvus ir daug žadantis. Pradėjome su Mariumi intensyviai ruoštis sezonui, mokėmės stenogramuoti ir skaityti stenogramas, perdaviau visas šturmano žinias, įgytas per 5 metus. Ir po poros treniruočių, startavome 2019 m. "Winter Rally", – apie pradžią pasakoja K.Kairys.

Panašu, kad Kairiai pradeda įsivažiuoti ir, sezonui einant į pabaigą, jaučiasi vis stabiliau ant žvyro dangos. Karolis juokauja, kad, remiantis neoficialia statistika, jų ekipažo pavardė yra dažniausiai ištariama ralio metu. Kodėl? "Kai surašinėjama ralio stenograma, vairuotojas nurodo posūkio kryptis, t.y. kairysis arba dešinysis posūkis. Lekiam greičio ruožu ir Marius dažnai prisimena mūsų pavardę "Kairys – 1", "Kairys – 2"... Esame net sulaukę klausimų, tai kuris čia kairys – 1 , o kuris – 2", – nestokoja geros nuotaikos Karolis. Jis tikina, kad seniai jį pažįstantys dabar mėgsta pajuokauti ir pasveikinti finišavus ralyje. "Gerai pavarėt su broliu!" Pripratome ir patys kartais papokštaujame, jog esame broliai", – tvirtina K.Kairys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petraittė

Petraittė portretas
Pamiršote G ir Dž. Petraičius, jie taip pat šeima
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių