Skils ar ne?

Lietuvos automobilių ralio sezonas neprasidėjo paskutinį sausio savaitgalį Utenoje. Ten turėjo vykti Žiemos ralis, tačiau šalčiausiam metų laikui virtus savotišku rudens–pavasario mišiniu, oficialus sezonas nukeltas tolyn.

Jeigu šalčio pramonė susiims, galbūt sportininkams pavyks startuoti bendrame etape kaimyninėje Latvijoje antrąjį vasario savaitgalį, jeigu ne, kito technikos išvarymo iš garažų į trasas gali tekti luktelėti mažiausiai kelis mėnesius. epaisant to, kad ralio bolidų varikliai tyli, sportininkų emocijos jau įkaitintos.

Šįkart nepasitenkinimą bendrų Lietuvos automobilių ralio sprinto (LARSČ) ir Lietuvos automobilių ralio čempionatų (LARČ) organizavimo tvarka pareiškė sprinto čempionato dalyviai. Jie nepatenkinti, kad pagal naujai praėjusių metų pabaigoje patvirtintus reglamentus, bendruose etapuose teks važiuoti po LARČ įskaitoje važiuojančių sportininkų.

Pagalvosite, kas gi čia tokio, skiriasi vos viena raidė. Tačiau sportininkai skirtumą jaučia ir diskusijose dėl to, kurie pirmi, jau sulaužė ne vieną ietį. Ryžtingesni, o tokių kone 40, pareiškė, kad, nepasikeitus Lietuvos automobilių sporto federacijos valdžios pozicijai, atsisakys dalyvauti renginiuose su LASF vėliava. Šunys loja, o karavanas eina – byloja liaudies patarlė, tačiau panašu, kad šįsyk karavanas stabtelėjo. Puikiu to įrodymu tapo LARSČ dalyvių paraiškų skaičius neįvykusiame Žiemos ralyje. Iš kelių dešimčių ralio sprinto sportininkų į "Winter Rally" užsiregistravo vos keli. Žinoma, sportininkų pasyvumui įtakos galėjo turėti ir netinkami tokiam renginiui orai, tačiau neatmestina ir solidaraus renginio boikoto versija. Kad nepatenkintieji gali rimtai trinktelėti durimis, rodo ir dar vienas faktas – gegužės 23–iąją Viekšniuose organizuojamas "Rally Viekšniai 2020". Ir gal net šiek tiek iššūkį metantis renginio interneto puslapis rally2.lt

Dideli skirtumai

Dabar šiek tiek apie skirtumus. LARČ varžosi geriausi šalies lenktynininkai arba tie, kurie turi pakankamai pinigų konkurencingai technikai įsigyti. Arba ir tas, ir tas. Keletą šio čempionato dalyvių įvardytų kiekvienas, bent kažkiek suprantantis, kas yra tas ralis, – Vaidotas Žala, Vytautas Švedas, Giedrius Notkus, Justas Tamašauskas, Giedrius Firantas, Ramūnas Čapkauskas, Benediktas Vanagas... Pastarieji du ralio trasose Lietuvoje sportinių bolidų nebevairuoja, tačiau juos į šią rikiuotę galime drąsiai įrašyti, nes jų indėlis čia nemenkas. LARČ (vadinamojoje A lygoje) važiuojanti technika galingiausia ir labiausiai išmarginta komandų partnerių logotipais, kurie saugomi tiek pat, kiek ir patys automobiliai.

LARSČ dalyvių technika paprastesnė. Nepamatysite čia tokių "Škoda Fabia R5", kaip kad vairuoja praėjusių metų čempionas V.Žala ir Andris Malniekas. Dažniausia sprinteriai renkasi įvairias "Subaru Impreza" modifikacijas, galiniais ratais varomus BMW ar priekine ašimi į kelią besikabinančius "Ford" modelius. Žinoma, pasitaiko išimčių. LARSČ (vadinamoji B lyga) dalyvaujančių automobilių sąraše galime rasti ir tokių, kurie sėkmingai galėtų konkuruoti ir A lygoje, – "Mitsubishi Lancer EVO" ar "Peugeot 208 R2". Trumpai tariant, A lygoje važiuojančių sportininkų biudžetai yra dešimteriopai didesni nei sprinterių. Jeigu LARSČ dalyvis per sezoną gali išleisti, pavyzdžiui, apie 3–5 tūkst. eurų (geriausiu atveju iki 10 tūkst.), LARČ važiuojančiam sportininkui tiek gali kainuoti vos vienas ralio etapas.

Deja, esame maža šalis su nedidele rinka, tad finansų visiems paprasčiausiai neužtenka. Tad raliu degantiems sportininkams tenka suktis ir ieškoti būdų, kaip savo aistrą realizuoti.

Tikslai ir realybė

LASF tikslas, kad kuo daugiau sportininkų važiuotų būtent toje, vadinamojoje A lygoje, tačiau jai reikia subręsti arba užsidirbti pakankamai, kad sąskaita banke neraudotų po vienos kitos avarijos.

Laipteliai link A lygos ralio, kuris pagal savo sudėtingumą ir brangumą tituluojamas automobilių sporto karaliumi ("Formulė-1" patikėta karalienės karūna), Lietuvoje labai aiškūs – sezonas kitas Miniralio čempionate, tuomet – ralio sprinto disciplina. Vėl keli sezonai, tuomet – LARČ įskaita ir konkurencija su jau tituluotomis Lietuvos ir aplinkinių šalių žvaigždėmis.

Kai sportininkai išauga nacionalinį ralį, gali jėgas bandyti Europos ralio čempionate arba atiduoti sielą velniui, užstatyti bankui namus, parduoti inkstą ir važiuoti Pasaulio ralio čempionate (WRC) arba į didžiausią smėlio ir akmenų trasą Dakare. Kiekvienam savo. Tokioms išvardytoms aukoms gyvenime ryžtasi ne kiekvienas, tad dauguma bando būti geri savo šalyje, su keletu išvykų pas kaimynus.

Žinoma, kiekvienos sportininkus vienijančios organizacijos tikslas išsukti kuo daugiau sportininkų taip, kad jų pavardės mirgėtų tarptautinėse arenose, skirtingų lygių čempionatuose. Vis dėlto automobilių sporte, kaip ir kitose techninėse sporto šakose, viskas atsiremia į pinigus. Savo arba partnerių. Dideles partnerių finansines injekcijas jau gauna važiuojantys Dakare, tituluočiausi Lietuvoje, tad kitiems belieka tikėtis, kad atsiras tokių, kuriems ir vietinis automobilių sportas pasirodys patrauklus investuoti. Deja, esame maža šalis su nedidele rinka, tad finansų visiems paprasčiausiai neužtenka. Tad raliu degantiems sportininkams tenka suktis ir ieškoti būdų, kaip savo aistrą realizuoti. Vieniems finansai tai leidžia daryti varžantis LARČ, kitiems kelių šimtų, atidėtų nuo mėnesio algos, pakanka dalyvauti tik LARSČ, tačiau dėl to jie nenustoja būti verti pagarbos už išleidžiančius daugiau.

Pagarba ir teorijos

Būtent apie ją – pagarbą ir kalba nepatenkinti ralio sprinto dalyviai. Jos pritrūko iš LASF funkcionierių. Vieni LASF atstovai, redakcijos šaltinių teigimu, kreipdamiesi į ralio sprinto bendruomenę, ralio discipliną pavadino "neprivaloma Lietuvoje" ir akivaizdžiai demonstravo nepagarbą sportininkams. LASF atstovai sportininkus ragina rinktis pažangesnę, jų žodžiais, techniką – R2 klasės automobilius. Naudoto tokio automobilio kaina – apie 20 tūkst. eurų. Naujo – pora kartų didesnė.

Grįžkite keliomis pastraipomis aukščiau ir atkreipkite dėmesį, kiek per sezoną statistiškai išleidžia sprinteris. Jau ne vienus metus R2 klasę labai proteguoja ir Tarptautinė automobilių federacija (FIA). Ne tik Lietuvos, bet ir Europos sportininkai nelinkę jos rinktis. Daugiausia prie tokio automobilio vairo praleido Jonas Pipiras, ne vienus metus valdęs R2 klasės reikalavimus atitinkančią "Ford Fiesta", pernai sezoną su "Peugeot 208 R2" LARČ įveikė ir Vladas Jurkevičius.

Neseniai Lenkijoje buvo atidaryta sportinių "Ford" automobilių gamykla, tad jau pradeda sklisti kalbos ir juokeliai, kad kai kurie asmenys LASF yra asmeniškai suinteresuoti, kad Lietuvos sportininkai ryžtųsi investuoti nemenkas sumas į būtent šios gamyklos produkciją, taip užsitikrindami, pavyzdžiui, oficialaus atstovo šalyje vardą.

Pasaulinė praktika

Vis dėlto oponuojantys ralio sprinto čempionato dalyvių nuomonei teigia, kad benzino į ugnį šliūkšteli vos keli nepatenkinti sportininkai, sugebėję mobilizuoti ir savo pusėn patraukti kitus.

Tvarka, kai LARSČ dalyviai startuoja pirmi prieš LARČ įskaitos dalyvius, buvo priimta prieš kelerius metus, kai drastiškai buvo sumažėjęs dalyvių skaičius ir kai kurių LARČ etapų likimas buvo pakibęs ant plauko. Siekiant, kad ralis atrodytų masiškesnis ir jame važiuotų daugiau automobilių, buvo sujungtos A ir B lygos, sudarant sąlygas pastarajai važiuoti priekyje.

Dabar, kaip teigia LASF prezidentas Saulius Girdauskas, atkurta visame pasaulyje FIA patvirtinta tvarka, kai pirmi važiuoja geriausi sportininkai, o tuomet į trasą išlekia kiti.

"Apskritai vertinant tiek LARČ, tiek LARSČ technikos parką, galime teigti, kad, pažvelgus tolyn nuo kokio dešimto startavusio automobilio, galime pamatyti, kaip supanašėja dalyvių technika ir skirties tarp lenktyninių bolidų, važiuojančių LARČ ar LARSČ, nebelieka", – argumentus dėsto LASF vadovas.

Jis kelia ir pagrįstą klausimą, kodėl turėtų būti skriaudžiami paprastesnių LARČ įskaitų dalyviai (pavyzdžiui, atskiros BMW taurės), kurie už dalyvavimą A lygos čempionato etape sumoka didesnį startinį mokestį, nei B lygos važiuotojai, tačiau turi prastesnes sąlygas.

"Kad ir koks sportininkas būtum, turi galvoti apie asmeninį toblėjimą ir bandyti augti. Todėl paprastesnių LARČ įskaitų dalyvių startinis mokestis etape supanašėjo su tų, kurie startuoja LARSČ etape. Taip mes sumažinome tą tarpeklį, kurį reikia įveikti sportininkams, norintiems šoktelėti laipteliu aukštyn. Reikia suprasti, kad A lygos ralių organizavimas kainuoja brangiau – vien įveikiamų greičio ruožų skaičius ir jų ilgis yra didesnis, be to, LARČ etapuose ralis virsta ne tik lenktynėmis, bet ir švente dalyviams ir žiūrovams – rengiami koncertai, organizatoriai galvoja apie papildomas pramogas ir t.t.", – sako S.Gidauskas. Beje, pasak jo, patvirtinus naują reglamentą, nustatyta ir nauja tvarka, kai sportininkai, dalyvaujantis vienoje iš LARČ įskaitų, nebegali registruotis LARSČ. "Suvienodinome konkurenciją. Kad sportininkai varžytųsi kuo panašesnėmis sąlygomis ir nebandytų susirinkti kuo daugiau įvairių taurių", – tvirtina pašnekovas.

Reikia pripažinti, kad pasaulinė praktika yra tokia, jog nacionalinių klasių sportininkai tarptautinėse varžybose niekada nevažiuoja priekyje.

Ir už, ir prieš

Lietuvos ralio čempionas Giedrius Notkus teigia nematantis didžiulio skirtumo, kurioje lenktynių kolonos vietoje atsidurs sprinto čempionato dalyviai, tačiau pripažįsta, kad abipusiškai gerą sprendimą priimti yra sudėtinga.

"Reikia pripažinti, kad pasaulinė praktika yra tokia, jog nacionalinių klasių sportininkai tarptautinėse varžybose niekada nevažiuoja priekyje. Mūsų ekipažui ne kartą teko išbandyti jėgas tarptautiniuose raliuose, tad turėjome susitaikyti, kad teko startuoti, pavyzdžiui iš 74 vietos, į priekį praleidus visus automobilius, atitinkančius tarptautinių klasių reikalavimus, nors mūsų greičiai gal ir nelabai skirėsi, tačiau aš suprantu ir subtilią Lietuvos ralio situaciją. Nėra mūsų šalyje tiek daug sportininkų, tačiau visi norime pačių geriausių sąlygų sau ar savo klasei, deja, taip būti negali", – svarsto G.Notkus.

"Rally Elektrėnai" organizatorius ir ralio čempionas Ramūnas Čapkauskas turi tvirtą nuomonę. Pasak jo, ralio sprinto dalyviai turėtų vienareikšmiškai startuoti tik po LARČ besivaržančių.

"Pirmiausia dėl to, kad organizatoriams gali kilti dėl saugos susijusių rūpesčių. Pripažinkime, kad LARSČ varžosi ne tokie įgudę sportinnkai, kaip mūsų vadinamojoje A lygoje, todėl jų padaryta klaida gali pristabdyti visą sportinių automobilių kanalą. Tai reiškia, kad žiūrovai, esantys šalia trasų, pradės blaškytis, gali išvažiuoti į lenktynių trasą, judėdami į kitus greičio ruožus, kai dar trasa turi važiuoti kiti sportiniai automobiliai. Tai pavojinga", – sako R.Čapkauskas.

Keistas jam pasirodė ir ralio sprinto čempionato dalyvių argumentas dėl sunkiau išvažiuojamų trasų, kai jomis praskrieja LARČ dalyvaujantys sportininkai. "Žinoma, atsiranda sunkiau įveikiamų vietų, tačiau manau, kad per visą sezoną tokių greičio ruožų būna vos keliolika procentų, be to, sprinto čempionate važiuojantys sportininkai juos įveikia vieną kartą, o ne du kaip važiuojantys A lygoje. Tad pablogėjimas jiems yra minimalus, o iš savo praktikos žinau, kad, pavyzdžiui, važiuojant tą patį greičio ruožą antrą kartą, laiką įmanoma dar labiau pagerinti", – sako ne vieno dešimtmečio lenktynių praktiką sukaupęs sportininkas.

Ralio sprinto varžybose dalyvavęs, dabar dulkes LARČ etapų trasose keliantis Deividas Gezevičius ir supranta, ir stebisi tokiu kilusiu nepasitenkinimu. "Iš esmės mes kalbame vos apie du bendrus LARČ ir LARSČ etapus – Elektrėnuose ir Druskininkuose. Siūlyčiau abiem pusėms sutarti ir šiuos metus paskelbti pereinamosios tvarkos metais, kai viename iš ralių sprinteriai važiuotų priekyje, kitame – iš paskos. Suprantu sprinto čempionato dalyvius, kurie važiuodami priekyje sulaukia daug daugiau dėmesio, nei važiuodami gale, tačiau, vienus metus pademonstravus gerus rezultatus LARSČ, kitąmet jau galima be didelių biudžeto lenktynėms pokyčių startuoti LARČ", – svarsto sportininkas ir pateikia savo brolio Evaldo Gezevičiaus pavyzdį, kuris, kaip sako Deividas, dalyvauja LARČ etapuose, važiuoja gale, bet visuomet "išsišiepęs ir patenkintas".

Komentaras

Karolis Kairys

Anksčiau ralio sprinto dalyvis, nuo šio sezono perėjęs į ralio čempionato įskaitą.

Visame pasaulyje ralio vykdymo tvarka yra tokia, kad pradžioje važiuoja aukščiausios lygos sportininkai, tuomet paprastesne tvarka žemyn. Atsižvelgiant į automobilių sporto padėtį Lietuvoje ir dalyvių gausa nepasižyminčius renginius, manau, kad sprinterius reikėtų leisti pirmus. Kodėl? Todėl, kad mūsų B lygos automobilių parkas yra skurdus, mašinos ne pačios geriausios, o ir kelio jie negadina... Atsižvelgiant į tai, tikrai galėtų pora dešimčių ralio sprinto dalyvių važiuoti prieš A lygos sportininkus ir turėti švarų kelią. Apskritai dėl Lietuvos kelių ralius reikėtų vykdyti kiek kitaip ir mažinti du kartus važiuojamų greičio ruožų skaičių, nes gruntas yra per minkštas ir antrą kartą važiuoti tą patį greičo ruožą malonumo nėra. Praėjusiais metais dalyvavome "Rally Fortecya" Ukrainoje. Ten susirinko apie 100 dalyvių, visi greičio ruožai buvo važiuojami du kartus, o danga išliko ideali, nes ten kietas gruntas ir automobiliai taip neišaria kelių kaip mūsų šalyje.