Dviratininkas R. Navardauskas: noriu paprastesnio gyvenimo

"Praradau malonumą", – taip savo sprendimą atsisveikinti su profesionaliu sportu paaiškino Lietuvos dviratininkas olimpietis Ramūnas Navardauskas.

Kovojo ir su savimi

32-ejų metų atletas pastaruosius du sezonus atstovavo Prancūzijos komandai "Nippo Delko One Provence", kuri priklauso Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) antram divizionui.

"Išgyvenau trejus labai sunkius metus. Teko kovoti su savimi. Tad turiu pailsėti, pasinerti į ramesnį gyvenimą ir šiek tiek pamiršti dviračių sportą. Gal po kelerių metų to gailėsiuosi, bet dabar man jau gana. Tiesiog noriu paprastesnio gyvenimo", – Prancūzijos dienraščiui "La Provence" teigė R.Navardauskas.

Iš Kvėdarnos (Šilalės r.) kilęs dviratininkas 2013-aisiais laimėjo prestižinių daugiadienių lenktynių "Giro d'Italia", o 2014-aisiais – "Tour de France" etapus.

2015 m. Ričmonde (JAV) R.Navardauskas iškovojo pasaulio čempionato bronzos medalį.

Tarp LDSF vadovų

R.Navardauskas, kurio pirmasis treneris – Kęstutis Česaitis, dalyvavo Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

2012-aisiais lietuvis asmeninėse lenktynėse užėmė 21-ą vietą, grupinėse – 59-ą. 2016 m. Ramūnas grupines varžybas užbaigė 35-oje vietoje. Geriausias 2015 m. Lietuvos sportininkas šalies dviračių plento čempionatuose iškovojo 17 medalių – 7 aukso bei po 5 sidabro ir bronzos.

Daugkartinis Lietuvos čempionas taip pat yra atstovavęs profesionalų komandoms "Garmin-Cervelo" (JAV) ir "Bahrain-Merida" (Bahreinas).

2017-aisiais R.Navardauskui dėl širdies ritmo sutrikimų buvo atlikta operacija.

Šiemet olimpietis buvo išrinktas Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) viceprezidentu.

Dviračiai – įdomesni

"Dviračių sporte pirmiausiai turi būti fiziškai stiprus. Tačiau reikia ir galvą ant pečių turėti, nes fizinis parengtumas per varžybas visko nelemia – reikia galvoti, kaip ir kada paskirstyti jėgas, tinkamu laiku pasirinkti tinkamą taktinį sprendimą. Be to, reikia ir psichologinės ištvermės, nes intensyviai dirbti tenka kiekvieną dieną, o rezultatai pasirodo tik kartkartėmis", – viename interviu sakė R.Navardauskas.

Pirmas dviratis buvo su pagalbiniais ratukais, man buvo treji ar ketveri metai, kai pradėjau kambaryje sukti ratus su juo.

Pasak jo, per lengvesnes treniruotes tekdavo nuvažiuoti apie 30–45 km, per sunkesnes – minti 6–7 valandas ir nuriedėti 150, 180, kartais ir 200 km. Ilgiausias įveiktas atstumas – 294 km per vieną dieną.

"Pirmas dviratis buvo su pagalbiniais ratukais, man buvo treji ar ketveri metai, kai pradėjau kambaryje sukti ratus su juo, – prisiminė R.Navardauskas. – Vėliau, kai jau ūgtelėjau, draugas pasiūlė išbandyti dviračių sportą, bet dar buvo ir futbolas. Dviračiai man pasirodė įdomesni. Tėvams iš pradžių tai nelabai patiko – jie norėjo, kad daugiau laiko skirčiau mokslams. Tačiau man ir patiko, ir sekėsi, o kol sekėsi, norėjosi judėti vis aukštyn ir aukštyn. Niekados nemaniau, kad būsiu profesionalas ar pasieksiu aukštų rezultatų, o visa tai įvyko. Svarbiausia – nenustoti svajoti ir siekti savo tikslo."



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių