Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 36-erių lietuvė nespėja krautis lagaminų – buvo toje pačioje Meksikoje, kur laimėjo maratono varžybas, vėliau lankėsi Kinijoje, Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

„Pirmadienį vėl išvykstu į Meksiką, noriu išbandyti naują sau vietą – aukštikalnes. Jos labai naudingos ištvermės sporto atstovams.

Važiuojame trims savaitėms – išbandysiu naują vietą, galbūt tai bus vieta, kur galėsiu važinėti žiemos metu.

Labai nekantrauju, nes norisi pabėgti nuo lietuviškų orų. Portugalijoje bėgiojau su šortais, ten buvo dvidešimt laipsnių šilumos, o grįžusi patekau į 12 laipsnių šaltį“, – juokėsi D.Lobačevskė.

Daug permainų

Rio de Žaneire lietuvė pasirodė fantastiškai – finišavo 17-oje vietoje, o toks pasirodymas jai atvėrė duris į daugelį pasaulio maratonų.

„Aukso standarto“ etiketę gavusi D.Lobačevskė yra kviečiama į įvairiausius pasaulio kampelius.

Kartu sportininkė nepamiršta ir bėgimo sporto populiarinimo Lietuvoje – neseniai tapo Birštono pusmaratonio ambasadore, prisijungė prie keistis, pirkti ir dovanoti sportines prekes skatinančio projekto „Sportage“.

Kartu su kitais garsiais šalies atletais ji siūlo jau nebereikalingas prekes.

„Pamenu save, kai buvau labai maža, pas mus bėgiodavo Stefanija Statkuvienė. Ji visada buvo gražiai apsirengusi, o mes su suplyšusiais sportbačiais, panešiotais rūbais.

Dabar jau dirbu su rėmėjais, kurie mane aprengia, todėl noriu padėti vaikams ir suaugusiems, padovanoti savo aprangą“, – motyvus dėstė ji.

Bėgs Londono maratone

Artimiausias rimtas D.Lobačevskės startas – balandžio 23 dieną Londono maratone, kur renkasi elitinės pasaulio bėgikės.

„Šis maratonas patenka į penketuką geriausių pasaulyje – organizatoriai pasikviečia daug elitinių atletų. Konkurencija bus labai didelė.

Ten važiuoju ne dėl vietos kovoti – noriu prabėgti kuo geriau ir greičiau, išjudinti savo geriausią rezultatą. Svarbu, kad tai būtų mano diena – mano savijauta, būčiau reikiama koja išlipusi iš lovos.

Darbo tikrai nemažai įdedu ir norisi, kad tai atsipirktų“, – planuoja ji.

Kol kas geriausias D.Lobačevskės asmeninis rezultatas – 2 val. 28 min. ir 3 s.

„Rinkčiausi gal kitą maratoną, tokių nelabai mėgstu – tai ne mano lygis, tai daugiau prestižo reikalas. Reikia sudalyvauti ir tiek. Kviečia antrus metus iš eilės – praėjusiais metais negalėjau dėl pasirengimo Rio žaidynėms, tai šiais sutikau“, – kuklinosi bėgikė.

Tuo tarpu rugpjūtį ji ir vėl grįš į Didžiąją Britaniją, kur vyks pasaulio čempionatas. Čia sportininkė jau norės užimti kuo aukštesnę vietą.

2013 metais Maskvoje ji buvo dvylikta – tai kol kas geriausias jos rezultatas.

Londonas – tinkama vieta

Diana džiaugiasi – Londonas viena geriausių vietų siekti gero rezultato varžybose.

„Nereikia toli skristi ir 15 valandų būti lėktuve. Lengva kelionė, po kurios nereikia adaptuotis prie pasikeitusio laiko.

Taip pat dviejų valandų skirtumas tarp Anglijos ir Lietuvos man naudingas – nesu rytinis žmogus, darbingiausia esu jau dieną“, – pripažįsta ji.

Anglijos laiku maratonas prasidės 9 val. 30 min., tad laikas sportininkei bus beveik idealus.

„Bet žinote, kai esi sportinėje formoje, esi gerai pasiruošęs – tau niekas netrukdys. Nei klimatas, nei blogas oras. Bet kai esi nepasiruošęs, tai tada viskas blogai – tai ant kankorėžio atsistojau, tai mane pakirto kažkas.

Man svarbiausia gerai pasiruošti ir būti savimi užtikrintai“, – tikino ji.

Aplankė Dubajų

Pasibaigus Rio žaidynėms ir pradėjus klajones po pasaulį lietuvė įgyvendino seną svajonę – aplankė Dubajų.

„Apsilankymas paliko labai didelį įspūdį. Mano svajonė kažkada buvo bėgti Dubajaus maratone. Norėjau į šį miestą ir pavyko. Kinija taip pat įdomi – viskas kažkaip kitaip, tik klimatas nepatiko. Smarvė, drėgmė“, – prisiminimais dalijosi bėgikė.

Kinija patraukli ir kitu aspektu – gerais priziniais fondais. Čia lietuvė neplanuotai sudalyvavo maratone ir užėmė 8-ąją vietą, taip papildydama piniginę.

„Dėl to man ir nepatinka Europoje bėgti!, – kalbėdama apie piniginių prizų skirtumus nusijuokė D.Lobačevskė. – Kinijoje labai daug pinigų investuoja į bėgimą, varžybas. Europoje visi organizatoriai nuolat verkia, kad krizė, krizė, krizė...“.

Išmaišiusi beveik pusę pasaulio D.Lobačevskė atrasdavo laiko ir poilsiui.

„Važiuodavau į varžybas be aklimatizacijos, praktiškai atvažiuodavau į startą, kad kūnas nespėtų sureaguoti, kur jis ir ką daro. Valandų skirtumas duoda savo. Atradau būdą, kad atvažiuoji vos ne į startą, sudalyvauji ir tada dar pasilieki porai dienų. Kažkur išeini, apsižiūri.

Man atostogos ir yra šios kelionės, kai važinėju per maratonus. Net nepamenu, kada važiavau tiesiog atostogauti ir nieko nedaryti“, – nusišypsojo D.Lobačevskė.