Pozicija nesikeičia: kol tęsia karą, Rusijai nėra vietos tarptautinėse sporto arenose

„Jau ne kartą sakiau ir nuomonės nepakeičiau – sportas nėra aukščiau politikos ar už jos ribų. Todėl mes, sporto politikai, turime laikytis tvirtos pozicijos ir labai vieningai, kartu su nacionalinėmis ir tarptautinėmis sporto organizacijomis, išnaudodami plačias laisvų ir demokratinių valstybių galimybes, siekti, kad sportas netaptų priedanga karo nusikaltimams ir užuovėja juos palaikantiems ar vykdantiems. Ši žinia svarbi sporto organizacijoms, taip pat Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie susitaiko su jų šalių vykdoma nusikalstama veikla“, – sakė pasaulio šalių sporto ministrų ir už sportą atsakingų valdžios atstovų susitikime dalyvavusi Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Sporto politikų pasirašytame pareiškime teigiama, jog neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, kuriam talkina Baltarusijos vyriausybė, yra pasibjaurėtinas ir šiurkščiai pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus. Pagarba žmogaus teisėms ir taikūs santykiai tarp tautų yra tarptautinio sporto pagrindas.

Pripažindami sporto organizacijų savarankiškumą, politikai išreiškė vieningą savo šalių vyriausybių poziciją, jog Rusijos ir Baltarusijos nacionalinės sporto valdymo institucijos turėtų būti laikinai pašalintos iš tarptautinių sporto federacijų. Taip pat su Rusijos ir Baltarusijos valstybėmis glaudžiai susiję asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant vyriausybės pareigūnais, turėtų būti pašalinti iš įtakingų pozicijų tarptautinėse sporto federacijose, pavyzdžiui, iš valdybų ir organizacinių komitetų. Politikai ragina nacionalines ir tarptautines sporto organizacijas apsvarstyti galimybę sustabdyti sporto varžybų transliacijas į Rusiją ir Baltarusiją.

Pareiškime taip pat skelbiama, jog tais atvejais, kai sporto organizacijos ar kiti renginių organizatoriai nusprendžia leisti sportininkams, sporto pareigūnams ar administratoriams iš Rusijos ir Baltarusijos dalyvauti sporto renginiuose, turėtų būti aišku, kad jie neatstovauja Rusijos ar Baltarusijos valstybėms. Tokiuose renginiuose turėtų būti draudžiama naudoti oficialias valstybines Rusijos ir Baltarusijos vėliavas, emblemas ir himnus, be to, būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad bet kokie vieši sportininkų, pareigūnų ir administratorių pareiškimai ar demonstruojami simboliai sporto renginiuose atitiktų šį požiūrį.

Sporto politikai ragina visas tarptautines sporto federacijas atsižvelgti į šiuos principus ir dėkoja toms, kurios jau ėmėsi veiksmų. Jie ragina savo šalių sporto organizacijas bendradarbiauti su tarptautinėmis federacijomis.

Pareiškime teigiama, kad apribojimai turėtų būti taikomi tol, kol bendradarbiavimas pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas.

Pirmąją rezoliuciją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir jį palaikančios Baltarusijos atstovų dalyvavimo tarptautinėse sporto varžybose bemaž 40-ies šalių sporto politikai paskelbė šiemet kovą. Jame skelbta, jog Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leidžiama rengti ar pretenduoti organizuoti jokių tarptautinių sporto renginių. Sportininkams, komandoms, tiesiogiai atstovaujantiems Rusijos ir Baltarusijos valstybėms nacionalinėse rinktinėse, taip pat turėtų būti uždrausta varžytis kitose šalyse. Šis principas turėtų būti taikomas ir šių šalių sporto organizacijoms, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos futbolo ar kitų sporto šakų klubams. Taip pat rezoliucijoje raginta, kai įmanoma, riboti sporto rėmimą ar kitokį finansavimą iš su Rusija ar Baltarusija siejamų šaltinių.

Lietuva laikosi griežtos pozicijos Rusijos ir Baltarusijos sporto atžvilgiu. Pirmąją Rusijos agresijos Ukrainoje dieną ministrė J. Šiugždinienė kreipėsi į Lietuvos sporto šakų federacijas, klubus, sportininkus, ragindama nutraukti visus sporto ryšius su Rusija ir Baltarusija, nedalyvauti varžybose šiose šalyse, nepriimti šių šalių atstovų.