Quantcast

Pirmasis lietuvis, išmėginęs jėgas Dakare: Sacharos čiabuviai traktorių neturi

Kaunietis Romualdas Beresnevičius, pirmasis lietuvis, išmėginęs jėgas Dakaro ralyje, tvirtina: šiandien Pietų Amerikoje startuosiančios 40-osios tokiu pat legendiniu vardu vadinamos lenktynės – kitokios, nei 1979-aisiais sumanytas klasikinis bekelės maratonas.

Iki 2008-ųjų Dakaro ralio trasos driekėsi Afrikoje – Alžyro, Nigerio, Malio, Tuniso, Libijos, Senegalo, vėliau ir Egipto teritorijomis. Padaugėjus grėsmių lenktynių dalyvių saugumui, nuo 2009-ųjų šios varžybos rengiamos Pietų Amerikoje.

Dakaro ralio finišą daugkartinis Lietuvos automobilių ir motociklų sporto čempionas, Europos ir pasaulio ralio bei įvairių tarptautinių varžybų dalyvis R.Beresnevičius pasiekė trečiuoju bandymu.

Pirmasis startas – beveik prieš ketvirtį amžiaus, 1995-aisiais motociklu "Honda". Deja, per septintą etapą lūžo motociklo rėmas ir lenktynės lietuviui baigėsi anksčiau, nei tikėtasi.

Antrasis startas – 1998-aisiais visureigiu "Toyota" (kartu su šturmanu Arūnu Šalkausku). Vėl nesėkmė – Lietuvos ekipažą sustabdė automobilio gedimas.

Galiausiai – 2000-ieji: R.Beresnevičius ir Arūnas Lekavičius, pradėję žygį Paryžiuje, visureigiu "Toyota" sėkmingai pasiekė Kairo piramides.

– Romualdai, Dakaro ralio istorija tęsiasi, nors ir ne ten, kur jo šaknys. Kokiomis mintimis pasitikote šių lenktynių jubiliejų? – paklausėme 68-erių R.Beresnevičiaus.

– Pirmiausia apmaudu, kad tai, kas vyksta Pietų Amerikoje, nėra tikrasis Dakaro ralis. Netiesa, kai sakoma, kad palenktyniauti už Atlanto susirenka geriausi pasaulio automobilių ir motociklų sporto asai. Visų geriausiųjų ten nėra, maždaug 80 proc. dalyvių – entuziastai, nuotykių mėgėjai.

Apmaudu, kad tai, kas vyksta Pietų Amerikoje, nėra tikrasis Dakaro ralis. Maždaug 80 procentų dalyvių – entuziastai, nuotykių mėgėjai.

Pietų Amerikoje nėra Sacharos, kurioje, kai lieki vienas, kelis šimtus kilometrų aplinkui – jokio gyvio, o tai labai veikia psichologiškai. Jeigu įklimpai smėlynuose ir atsisakai gelbėtojų paslaugų, tikėdamasis kaip nors išsikapanoti pats, jie su siaubu ištiesia pasirašyti oficialų dokumentą, kad savo noru lieki dykumoje. Sacharoje nesutiksi geraširdžių čiabuvių, kurie, prireikus pagalbos, pasiūlytų suvirinimo aparatą ar traktoriumi ištemptų tave į saugią vietelę.

Kita vertus, kaip tikras lietuvis ir kaunietis, mėgstu kalbėti apie pinigus, tačiau ne apie savo, bet svetimus. Džiaugiuosi ir žaviuosi, kad lenktynėms Pietų Amerikoje lietuviai ne pirmą kartą surinko įspūdingus biudžetus ir tai padarė mūsų varganoje šalyje. Manau, kad tai – ne mažiau reikšmingas pasiekimas, nei bet kuri šiose varžybose užimta vieta. Tokio lygio vadybos galėtų pasimokyti netgi kai kurie mūsų šalies krepšinio klubai.

– Vis dėlto, kas labiausiai prikaustys jūsų dėmesį nuo sausio 6-osios iki 20-osios?

– Įdėmiai stebėsiu, kaip klostysis lenktynės senstelėjusiems grandams. Pirmiausia – patyrusiam strategui ir nuoširdžiam prancūzui Stephane'ui Peterhanseliui, kuris irgi labai gerai žino, kuo afrikietiškasis Dakaro ralis skiriasi nuo maratono Pietų Amerikoje. Įdomu, ar daugkartinis pasaulio ralio čempionas prancūzas Sebastienas Loebas pagaliau suvokė, į kokią beprotybę jis pateko. Domėsiuosi, kaip seksis mano kumyrui 76-erių japonui Yoshimasai Sugawarai – jis vėl vairuos sunkvežimį. Suprantu, kodėl mūsų žiniasklaidai mažiau rūpi moterys lenktynininkės – neduokdie, pasirodys geriau nei Lietuvos vyrai... Kad ir motociklininkė ispanė Laia Sanz, 2015-aisiais patekusi į dešimtuką, o pernai finišavusi šešioliktoji.

– Už ką statytumėte, jeigu tektų lažintis?

– Motociklininkų grupėje – daug lygiaverčių konkurentų, tad sudėtinga prognozuoti, kuris laimės. Keturračių motociklų klasės favoritai – rusas Sergejus Kariakinas, Čilės atstovas Ignacio Casale, argentinietis Pablo Copetti. Visureigių lenktynių tempą tikriausiai diktuos S.Peterhanselis arba S.Loebas ir dar vienas prancūzas Cyrilas Despres. Neabejoju, kad mėgins blykstelėti ir buvęs pasaulio ralio čempionas ispanas Carlosas Sainzas, tačiau jo važiavimo stilius – itin rizikingas, lyg žaidimas su mirtimi. Tai patvirtino ir pernykštė avarija, kai Carlosą nuo žūties išgelbėjo tik visureigio saugos įranga. Sunkvežimių klasės lyderiai veikiausiai bus Rusijos lenktynininkai su "Kamaz" monstrais.

– Kokių rezultatų tikitės iš mūsiškių – Antano Juknevičiaus, Benedikto Vanago ir Vaidoto Žalos vadovaujamų ekipažų bei motociklininko Balio Bardausko?

– Visiems linkiu visokeriopos sėkmės ir sausio 20-ąją finišuoti Kordoboje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių