- Marius Ringaudas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinė pavasario savaitė Lietuvos sporto istorijoje yra palikusi itin reikšmingų pėdsakų. Vieni ryškiausių – mūsų šalies atstovų debiutas olimpinėse žaidynėse ir antrasis vyrų krepšinio rinktinės triumfas Europos čempionate.
Nesėkmingi pasirodymai
1924-aisiais Paryžiuje surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą jėgas išmėgino Lietuvos sportininkai.
Gegužės 25-ąją tuometėje "Stade Pershing" arenoje, stebint daugiau nei 8 110 žiūrovų, mūsų šalies futbolininkai 0:9 pralaimėjo šveicarams ir baigė pasirodymą olimpiniame turnyre.
Startavo ir du Lietuvos dviratininkai: Juozas Vilpišauskas, nuvažiavęs 100 km, susižeidė, o Isakas Anolikas, septynis kartus pradūręs padangas, 188 km lenktynių nebaigė.
Lietuvai nusprendus dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje, futbolo komanda (ją sudarė Valerijonas Balčiūnas, Stasys Janušauskas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Razma, Vincas Bartuška, Leonas Juozapaitis, Edvardas Mikučiauskas, Stasys Sabaliauskas, Steponas Garbačiauskas, Hansas Gecas ir Juozas Žebrauskas) buvo surinkta per kelias dienas, o visa delegacija Paryžių pasiekė traukiniu po 40 val. trukusios kelionės trečiosios klasės vagone.
Mūsų pirmųjų olimpiečių žygis tikriausiai būtų buvęs sėkmingesnis, jei ne organizaciniai nesklandumai namuose.
Arena: 3-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyko greičiau, nei per pusmetį pastatytoje Kauno sporto halėje. commons.wikimedia.org nuotr.
Pamiršo kamuolį
Tik likus vienai dienai iki išvykimo į Prancūzijos sostinę, Lietuvos vyriausybė skyrė futbolo rinktinei 12 tūkst. litų.
Be to, staiga pasikeitus kelionės datai, paaiškėjo, kad komandai negalės padėti geriausi Klaipėdos žaidėjai – jie būtų paprasčiausiai nespėję laiku iš uostamiesčio atvažiuoti į Kauną ir gegužės 22-ąją išvykti į Prancūziją kartu su visa delegacija.
"Galvotrūkčiais buvo ieškomi, net gatvėje gaudomi Kauno futbolininkai, daromos fotografijos, išrašomi užsienio pasai, rūpinamasi vizomis", – apie kelionės išvakares savo prisiminimuose rašė Lietuvos delegacijos vadovas bei žaidynių dalyvis Steponas Garbačiauskas.
Vienas futbolininkų, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) klubui atstovavęs Stasys Razma, krimtosi, kad olimpiadai rengtasi paskubomis.
Pamiršau viską, ką mokėjau lietuviškai. Meldžiausi ir keikiau savo partnerius – dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį!
"Mūsų komanda nė karto nėra žaidusi, atskiri asmenys dėl aikščių stokos mažai treniravęsi, retas kas spėjęs duonos kąsnį įsidėti. Jokios vilties laimėti, jokio trenerio, masažuotojo, net ir kamuolį pamiršta paimti."
Įveikė visus varžovus
1939-ųjų gegužės 28-ąją Kauno sporto halėje baigėsi 3-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas, o jį laimėjo Lietuvos rinktinė.
Europos čempionais tapo Pranas Lubinas, Mykolas Ruzgys, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Jurgis Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas ir Vytautas Lesčinskas.
Lietuviai įveikė visus varžovus: 37:36 – latvius, 33:14 – estus, 46:18 – lenkus, 48:18 – prancūzus, 79:15 – vengrus, 112:9 – suomius ir 41:27 – italus.
Itin dramatiškai susiklostė mačas su latviais.
Likus žaisti maždaug pusę minutės, Latvijos komanda pirmavo 36:35, tačiau mūsiškiai surengė sėkmingą ataką – pergalingus taškus pelnė P.Lubinas.
"Pamiršau viską, ką mokėjau lietuviškai. Meldžiausi ir keikiau savo partnerius – dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį! Juk buvau prie pat krepšio. Pagaliau A.Andrulis pamatė mane. Pasisukau ir įmečiau. Minia prasiveržė į aikštę ir nešė mus ant savo pečių", – apie dvikovos kulminaciją pasakojo P.Lubinas.
Varžybų liudinininkų teigimu, po rungtynių Latvijos krepšininkai strimgalviais puolė prie teisėjų išsiaiškinti, ar P.Lubinas laiku išmetė kamuolį. Jiems kelią pastojo Lietuvos sirgaliai, vyrai susistumdė. Vėliau latviai parašė skundą dėl neleistino žiūrovų elgesio.
A.Zadneprovskio auksas
1972-aisiais gegužės 30-ąją Birštone buvo atidaryta olimpinė irklavimo bazė (nuo 1991 m. – Respublikinė irklavimo bazė, nuo 1992 m. – Lietuvos irklavimo centras, nuo 1997 m. – VšĮ "Olimpinis irklavimo centras", pastaruoju metu – Sporto ir sveikatingumo centras, nuo 2001 m. priklauso Lietuvos sporto universitetui).
Kolekcija: A.Zadneprovskis svarbiausiose šiuolaikinės penkiakovės varžybose yra iškovojęs aštuoniolika medalių: du olimpinius (sidabro ir bronzos), vienuolika (iš jų keturis aukso) – pasaulio čempionatuose ir penkis (iš jų du aukso) – Europos čempionatuose. AFP nuotr.
Šiemet rudenį Birštone numatyta tradicinė irklavimo regata, skirta pagerbti buvusį šios bazės direktorių ir trenerį Adolfą Kikilą (1925–2001).
2004 m. gegužės 30-ąją Rusijos sostinėje Maskvoje surengto pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionato aukso medalį iškovojo Andrejus Zadneprovskis.
Tąkart Lietuvos sportininkas surinko 5 608 taškus. Antroje vietoje liko korėjietis Lee Choon-Huanas (5 596 tšk.), trečioje – čekas Liboras Čapalinis (5 580 tšk.).
Tai buvo jau antrasis iš keturių A.Zadneprovskio iškovotų pasaulio čempiono titulų. Pirmąkart Andrejus triumfavo 2000 m. Italijoje, o vėliau – ir Gvatemaloje (2006 m.) bei Kinijoje (2010 m.).
Be to, 2004-aisiais A.Zadneprovskis tapo olimpiniu vicečempionu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Su ruse kovoti atsisakiusi A. Starovoitova pasidabino Europos čempionato bronzos medaliu2
Ana Starovoitova Serbijos sostinėje Belgrade vykstančiame Europos bokso čempionate pateko į pusfinalį, tačiau jame nekovos su šalies agresorės Rusijos boksininke Nune Asatriana. ...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
Europos konfederacija: 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijos fechtuotojų nebus
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nedalyvaus nė vienas fechtuotojas iš Rusijos ar Baltarusijos po to, kai į Europos atrankos varžybas neatvyko nė vienas neutralus šios sporto šakos atstovas, pranešė Europos fechtavi...
-
E. Matakas Europos čempionate iškovojo bronzą
Edgaras Matakas iškovojo antrą savo medalį Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas pelnė bronzos apdovanojimą. ...
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...
-
Geriausias visų laikų pasiekimas – Lietuvos jaunių rinktinė pasidabino sidabro medaliais5
Lietuvos jaunių iki 18 metų ledo ritulio rinktinė užbaigė istorinį pasirodymą pasaulio jaunių I diviziono B grupės turnyre. ...
-
G. Venčkauskaitė Pasaulio taurės antrame etape finišavo keturiolikta
Šiandien pasibaigusiose Pasaulio taurės etapo varžybose vienintelė lietuvė penkiakovininkė patekusi į finalą, Gintarė Venčkauskaitė finišavo 14-a. ...
-
Sporto pinigų dalybos: dauguma liko basi28
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas skirtas vos penkioms organizacijoms, kitos liko užribyje. ...