Pavasario pabaigtuvės primena istorines pergales ir debiutus

Paskutinė pavasario savaitė Lietuvos sporto istorijoje yra palikusi itin reikšmingų pėdsakų. Vieni ryškiausių – mūsų šalies atstovų debiutas olimpinėse žaidynėse ir antrasis vyrų krepšinio rinktinės triumfas Europos čempionate.

Nesėkmingi pasirodymai

1924-aisiais Paryžiuje surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą jėgas išmėgino Lietuvos sportininkai.

Gegužės 25-ąją tuometėje "Stade Pershing" arenoje, stebint daugiau nei 8 110 žiūrovų, mūsų šalies futbolininkai 0:9 pralaimėjo šveicarams ir baigė pasirodymą olimpiniame turnyre.

Startavo ir du Lietuvos dviratininkai: Juozas Vilpišauskas, nuvažiavęs 100 km, susižeidė, o Isakas Anolikas, septynis kartus pradūręs padangas, 188 km lenktynių nebaigė.

Lietuvai nusprendus dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje, futbolo komanda (ją sudarė Valerijonas Balčiūnas, Stasys Janušauskas, Jurgis Hardingsonas, Stasys Razma, Vincas Bartuška, Leonas Juozapaitis, Edvardas Mikučiauskas, Stasys Sabaliauskas, Steponas Garbačiauskas, Hansas Gecas ir Juozas Žebrauskas) buvo surinkta per kelias dienas, o visa delegacija Paryžių pasiekė traukiniu po 40 val. trukusios kelionės trečiosios klasės vagone.

Mūsų pirmųjų olimpiečių žygis tikriausiai būtų buvęs sėkmingesnis, jei ne organizaciniai nesklandumai namuose.

Arena: 3-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas įvyko greičiau, nei per pusmetį pastatytoje Kauno sporto halėje. commons.wikimedia.org nuotr.

Pamiršo kamuolį

Tik likus vienai dienai iki išvykimo į Prancūzijos sostinę, Lietuvos vyriausybė skyrė futbolo rinktinei 12 tūkst. litų.

Be to, staiga pasikeitus kelionės datai, paaiškėjo, kad komandai negalės padėti geriausi Klaipėdos žaidėjai – jie būtų paprasčiausiai nespėję laiku iš uostamiesčio atvažiuoti į Kauną ir gegužės 22-ąją išvykti į Prancūziją kartu su visa delegacija.

"Galvotrūkčiais buvo ieškomi, net gatvėje gaudomi Kauno futbolininkai, daromos fotografijos, išrašomi užsienio pasai, rūpinamasi vizomis", – apie kelionės išvakares savo prisiminimuose rašė Lietuvos delegacijos vadovas bei žaidynių dalyvis Steponas Garbačiauskas.

Vienas futbolininkų, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) klubui atstovavęs Stasys Razma, krimtosi, kad olimpiadai rengtasi paskubomis.

Pamiršau viską, ką mokėjau lietuviškai. Meldžiausi ir keikiau savo partnerius – dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį!

"Mūsų komanda nė karto nėra žaidusi, atskiri asmenys dėl aikščių stokos mažai treniravęsi, retas kas spėjęs duonos kąsnį įsidėti. Jokios vilties laimėti, jokio trenerio, masažuotojo, net ir kamuolį pamiršta paimti."

Įveikė visus varžovus

1939-ųjų gegužės 28-ąją Kauno sporto halėje baigėsi 3-iasis Europos vyrų krepšinio čempionatas, o jį laimėjo Lietuvos rinktinė.

Europos čempionais tapo Pranas Lubinas, Mykolas Ruzgys, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andrulis, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Jurgis Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas ir Vytautas Lesčinskas.

Lietuviai įveikė visus varžovus: 37:36 – latvius, 33:14 – estus, 46:18 – lenkus, 48:18 – prancūzus, 79:15 – vengrus, 112:9 – suomius ir 41:27 – italus.

Itin dramatiškai susiklostė mačas su latviais.

Likus žaisti maždaug pusę minutės, Latvijos komanda pirmavo 36:35, tačiau mūsiškiai surengė sėkmingą ataką – pergalingus taškus pelnė P.Lubinas.

"Pamiršau viską, ką mokėjau lietuviškai. Meldžiausi ir keikiau savo partnerius – dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį! Juk buvau prie pat krepšio. Pagaliau A.Andrulis pamatė mane. Pasisukau ir įmečiau. Minia prasiveržė į aikštę ir nešė mus ant savo pečių", – apie dvikovos kulminaciją pasakojo P.Lubinas.

Varžybų liudinininkų teigimu, po rungtynių Latvijos krepšininkai strimgalviais puolė prie teisėjų išsiaiškinti, ar P.Lubinas laiku išmetė kamuolį. Jiems kelią pastojo Lietuvos sirgaliai, vyrai susistumdė. Vėliau latviai parašė skundą dėl neleistino žiūrovų elgesio.

A.Zadneprovskio auksas

1972-aisiais gegužės 30-ąją Birštone buvo atidaryta olimpinė irklavimo bazė (nuo 1991 m. – Respublikinė irklavimo bazė, nuo 1992 m. – Lietuvos irklavimo centras, nuo 1997 m. – VšĮ "Olimpinis irklavimo centras", pastaruoju metu – Sporto ir sveikatingumo centras, nuo 2001 m. priklauso Lietuvos sporto universitetui).

Kolekcija: A.Zadneprovskis svarbiausiose šiuolaikinės penkiakovės varžybose yra iškovojęs aštuoniolika medalių: du olimpinius (sidabro ir bronzos), vienuolika (iš jų keturis aukso) – pasaulio čempionatuose ir penkis (iš jų du aukso) – Europos čempionatuose. AFP nuotr.

Šiemet rudenį Birštone numatyta tradicinė irklavimo regata, skirta pagerbti buvusį šios bazės direktorių ir trenerį Adolfą Kikilą (1925–2001).

2004 m. gegužės 30-ąją Rusijos sostinėje Maskvoje surengto pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionato aukso medalį iškovojo Andrejus Zadneprovskis.

Tąkart Lietuvos sportininkas surinko 5 608 taškus. Antroje vietoje liko korėjietis Lee Choon-Huanas (5 596 tšk.), trečioje – čekas Liboras Čapalinis (5 580 tšk.).

Tai buvo jau antrasis iš keturių A.Zadneprovskio iškovotų pasaulio čempiono titulų. Pirmąkart Andrejus triumfavo 2000 m. Italijoje, o vėliau – ir Gvatemaloje (2006 m.) bei Kinijoje (2010 m.).

Be to, 2004-aisiais A.Zadneprovskis tapo olimpiniu vicečempionu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių