Algimantas Šalna – pirmasis Lietuvos sportininkas, žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjęs aukso medalį, – antradienį išlydėjo jaunuosius kolegas į Sočį. Galvodamas apie penktadienį prasidėsiančias olimpines žaidynes, jis prisiminė Sarajevą, kur prieš 30 metų iškovojo auksą.

Sočyje startuos mokiniai

54 metų A.Šalną su žmona Neringa iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą atvedė keli tikslai. Algimantas norėjo pristatyti filmą apie save, aplankyti artimuosius, gimines, draugus.

Apsigyvenęs JAV, A.Šalna ten dirbo svajonių darbą – net 15 metų buvo šalies nacionalinės biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Kelerius pastaruosius metus olimpinis ir pasaulio čempionas treniruoja jaunuosius amerikiečių biatlonininkus.
"Negaliu sulaukt Sočio olimpinių žaidynių", – sakė Algimantas. Jis vylėsi, kad spės grįžti į Ameriką ir per televizorių pamatyti jų atidarymo ceremoniją.

"Čia, Lietuvoje, manęs klausia, už ką sirgsiu. Esą atvažiavai į Lietuvą, lietuvius išlydėjai į Sočį. Atsakau, kad sirgsiu už abi rinktines – Lietuvos ir Amerikos", – neslėpė A.Šalna.

Sočyje rungsis keli sportininkai, kuriuos jis treniravo anksčiau – kai buvo JAV biatlono rinktinės vyriausiasis treneris. Du jauni sportininkai, kuriuos lietuvis treniruoja pastaraisiais metais, taip pat pateko į olimpiadą.

"Vienas jų – 18-metis – iki paskutinės minutės treniravosi su manimi. Jis yra praėjusių metų pasaulio jaunių čempionas. Šiemet pateko į Amerikos rinktinę. Į rinktinę pateko ir mergina. Juodu – mano auklėtiniai, – pasakojo Algimantas. – Be abejo, sirgsiu ir už lietuvius. Juos irgi pažįstu, nuolat stebiu jų rezultatus ir sergu už juos. Noriu, kad ir lietuviai laimėtų."

Paklaustas, kurie biatlonininkai – lietuvių ar amerikiečių – stipresni, A.Šalna pripažino – amerikiečių. Šie turi galimybių iškovoti medalių. Gal ir aukso.

"Manau, kad jie yra labai gerai pasiruošę, – sakė treneris. – Tie, kurie papuola į geriausių pasaulyje trisdešimtuką, jau yra kandidatai į medalius. Vyresnieji amerikiečių sportininkai – geri, turi daug patirties, jie gali pretenduoti į auksą. O mano auklėtiniams Sočis – pirmoji olimpiada, jie turi mažai patirties, jų galimybės į geresnius rezultatus menkos. Iš lietuvių, manau, didžiausias galimybes gerai pasirodyti turi biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė."

Kuri gali geriau pasirodyti – ar jo auklėtinė amerikietė, ar D.Rasimovičiūtė?

"O, visaip gali būt. Manau, kad Diana yra geresnė už amerikietę", – pripažino A.Šalna.

Po 30 metų susitiko Vilniuje

Praėjusią savaitę Vilniuje buvo pristatytas dokumentinis filmas apie A.Šalną – pirmąjį Lietuvos sportininką, 1984 m. Sarajevo (tuometė Jugoslavija) žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjusį aukso medalį.

Filmą apie jo sportinę karjerą ir gyvenimą "Algimantas Šalna: norėjau būti geriausias" sukūrė Stasys Petkus.
Filmo herojus prisiminė, kad juostą Stasys suko pusę metų. Kūrybinė grupė buvo atvykusi pas Šalnas į Ameriką. Filmavo jų namuose, ėmė interviu iš žmonių, su kuriais Algimantas dirba. Paskui visa Šalnų šeima atvyko į Lietuvą. Čia – nemažai vietų, kurios turi daug bendra su sportininko pasiekimais. Buvo filmuota ir jose.

"O įdomiausia tai, kad į filmo premjerą atvažiavo visi trys mano komandos draugai, su kuriais laimėjom tą biatlono estafetę Sarajeve, – džiaugėsi A.Šalna. – Labai šaunus buvo vakaras. Visi keturi buvom kartu. Du komandos draugai gyvena Rusijoje, vienas – Baltarusijoje."
A.Šalna prisiminė ir Sarajevą. Jis ir trys komandos draugai laimėjo auksą estafečių 4 × 7,5 km varžybose.

"Susitikę kalbėjome, kad Sarajeve mums teko viena minutė šlovės. Ten viskas vyko kaip sapne. Olimpiadoje viskas vyksta vienu metu, kad nelabai suvoki, kas vyksta. Varžybos, apdovanojimai, sveikinimai – viskas kaip migloj. Vėliau, kai praeina šiek tiek laiko, supranti, kas buvo, – kalbėjo A.Šalna. – Oi, mes nė negalvojom apie medalius. Ir laimėjom turbūt todėl, kad apie tai negalvojom. Mūsų individualus pasirodymas nebuvo geras. Tada stojom į startą ir darėm, ką sugebėjom. Ir pasisekė."