Olimpinis čempionas Modestas Paulauskas neslėpė, kad po Lietuvos krepšininkų pralaimėjimo turkams buvo stipriai supykęs.

- Ilgokai negalėjau atsitokėti po tokio žaidimo. Manau, kad mūsiškiai per dvikovą su Turkijos ekipa nepademonstravo to, ką iš tikrųjų sugeba. Lietuviai mėgino išrasti dviratį, o to, kaip įrodė varžovai, visai nereikėjo, - sakė mūsų portalui M.Paulauskas.

- Starto mačo įtampa slėgė abi rinktines. Kuri iš jų greičiau ir mažiausiomis pastangomis atsigavo?

- Be abejonės, Turkijos ekipa, nors atrodė, kad bus atvirkščiai - lyg ir ji turėjo pirmoji perdegti, nes labiau norėjo laimėti, atsirevanšuoti už visus ankstesnius pralaimėjimus. Turkai elgėsi racionaliai, kaip Jamaikos sprinteris Usainas Boltas - buvo ramūs, pasitikėjo savimi, todėl perėmė iniciatyvą, diktavo savo sąlygas puolime ir gynyboje iki susitikimo pabaigos. Pirmajame kėlinyje jie patyrė nestiprų smūgį, tačiau nesutriko ir antrajame kėlinyje išlygino žaidimą, o trečiajame ir ketvirtajame tvarkėsi kaip savo kieme. Dar kartą pamatėme Lietuvos rinktinės Achilo kulną - įžaidėjų, gebančių sutvarkyti žaidimą, stoką. Pasigedau didesnio antrosios linijos krepšininkų indėlio. Tomas Delininkaitis puikiai sužaidė draugiškas rungtynes su ispanais, tačiau šį kartą perdaug šaudė pro šalį. To nepasakysi, pavyzdžiui, apie turką Enderą Arslaną.   

- Kaip pasirodė komandų lyderiai?

- Hidayetas Turkoglu akivaizdžiai pranoko Liną Kleizą. Turkas beveik be priekaištų atliko jam patikėtas užduotis - svarbiausiais epizodais buvo ten, kur privalėjo būti, perdavė kamuolį tam ekipos draugui, kuris buvo geriausioje pozicijoje, pats pataikė, kai žūtbūt reikėjo pataikyti. Iš šalies jis atrodė panašus į nuobodžiaujantį slunkių, bet šimtu procentų kontroliavo situaciją. O Linas du kėlinius snūduriavo, po to blykstelėjo ir vėl kažkodėl pasitraukė į šalį. Troškimu nugalėti labiausiai degė ir aikštėje juodai dirbo Marijonas Petravičius.

- Ko tikitės iš Lietuvos krepšininkų kitose rungtynėse?

- Mūsų vyrai kol kas neišmetė ant čempionato stalo stiprių kozirių, nors jų tikrai turi pakankamai. Vienas pralaimėjimas - ne tragedija, tik nederėtų nepamatuotai skubėti reabilituotis, kaip kad atsitiko mačo su turkais antrojoje dalyje.