Metų sporto miesto titulas – vėl Kaunui

Tradicija – nuo 2016-ųjų

Sporto vadybos apdovanojimus nuo 2016-ųjų organizuoja Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS).

Šiemet pretendentus vertino aštuonių specialistų (iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, LSFS, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Nacionalinės sportininkų asociacijos, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto universiteto ir Kauno „Žalgirio“ klubo) darbo grupė.

Visuomenės balsas sudarė 33 proc. bendrų rinkimų rezultatų.

Trijų nominacijų – Metų sporto rėmėjas, „Už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui“ ir „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ – nugalėtojus rinko Darbo grupė.

Atgimė stadionas

Dėl šalies Metų sporto miesto titulo Kaunas nukonkuravo Klaipėdą ir Šiaulius.

Be to, Metų sporto renginiu pripažintas Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas.

„Kaunas buvo ir Europos kultūros sostinė, todėl džiugu, kad 2022-aisiais kultūra ir sportas žengė kartu. Taip turėtų būti visada – juk sportas ir yra kultūra, o sportininkai – menininkai“, – sakė Kauno savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.

„Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas ir tądien arenoje surengtas Lietuvos futbolo taurės turnyro finalas tapo švente sporto bendruomenei. Sakyčiau, netgi lietuviškas „Super Bowl“ atitikmuo“, – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Metų sporto miestu Kaunas buvo ir 2017-aisiais (2016 m. – Alytus, 2018 m. – Marijampolė, 2019 m. – Šiauliai, 2020 m. – Jonava, 2021 m. – Širvintos).

Už paramą – medaliai

Metų sporto rėmėju išrinkta Kaune įsikūrusi bendrovė BRAČA-SPORT – didžiausia pasaulyje baidarių ir kanojų irklavimo reikmenų gamintoja.

BRAČA-SPORT – viena pagrindinių Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos partnerių.

Šiemet baidarininkai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas tapo pasaulio vicečempionais ir iškovojo Europos čempionato bronzą. Europos čempionu tapo kanojininkas Henrikas Žustautas, prizininkais – baidarininkai Artūras Seja ir Ignas Navakauskas, kanojininkas Vadimas Korobovas.

Ateinantys metai kels įvairiausių iššūkių, bet tie, kurie sieks didžių pergalių, tikrai jas pasieks.

„Mūsų irkluotojai ir kiti sportininkai – labai talentingi, mūsų tauta yra įpratusi laimėti. Natūralu, kad ateinantys metai, kaip ir kiekvieni, kels įvairiausių iššūkių, bet tie, kurie sportuos ir sieks didžių pergalių, tikrai jas pasieks“, – tvirtino bendrovės BRAČA-SPORT direktoriaus pavaduotojas Gintaras Praniulis.

Kokia mokslo misija?

Apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui pelnė Lietuvos sporto universiteto profesorius, ilgametis treneris Jonas Liudas Poderys, šį lapkritį šventęs garbingą 70-ąją sukaktį.

„Prisimenu vieno trenerio skambutį. Sako: gal galite neperduoti auklėtinio tyrimų rezultatų į Vilnių, nes funkcionieriai neskirs finansavimo Barselonos olimpinėms žaidynėms. Tas treneris klydo, nes mūsų misija buvo ir yra visiškai kita: padėti treneriui reguliuoti treniruočių procesą. Treneris – pagrindinis asmuo, o mes jo pagalbininkai“, – aiškino J. L. Poderys.

Laureatai: LSU profesorius J. L. Poderys (nuotr. kairėje) pagerbtas už indėlį į sporto mokslą, o legendiniai šalies šokėjai, treneriai ir Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ įkūrėjai J. ir Č. Norvaišos – už nuopelnus sportui. / Alfredo Pliadžio nuotr.

Už nuopelnus Lietuvos sportui buvo apdovanoti legendiniai šalies šokėjai, treneriai ir Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ įkūrėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos.

Istorinės sėkmės metai

Metų sporto vadybininke pripažinta Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo direktorė Vilma Venslovaitienė.

Sostinės „Žalgirio“ organizacijai 2022-ieji – istoriniai: Vilniaus futbolininkai rungtyniavo Europos klubų Konferencijų lygos pagrindiniame turnyre, trečius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionais ir antrąsyk paeiliui laimėjo LFF taurę.

„Žalgirio“ direktorė akcentavo, kad Vilniaus futbolo klubo žygis galėtų būti gera paskata gerinti Lietuvos futbolo infrastruktūrą.

„Stadionų privalo būti ir kuo greičiau – ne tik Vilniuje, bet ir visuose didžiuosiuose šalies miestuose, nes Lietuvos žmonės to nusipelnė. Šiemet „Žalgiris“ žaidė septyniose šalyse, rodė, kad ir Lietuva yra futbolo žemėlapyje, bet pas mus nėra tokių arenų, kokiose žaidžiame svetur“, – kalbėjo V. Venslovaitienė.

Eina teisinga linkme

Metų sporto federacijos titulą pelnė Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK), kurio atstovai Deflimpinėse žaidynėse vietoj lauktų šešių medalių iškovojo net dešimt – du aukso, penkis sidabro ir tris bronzos.

Kurčiųjų sporto bendruomenę vienijančios LKSK atstovams sekėsi ir kitose tarptautinėse varžybose. Aukso medaliu pasaulio čempionate nudžiugino šachmatininkas Tomas Jankūnas, sidabru Europos čempionate – paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė. Palangoje surengtame Europos badmintono čempionate mūsiškiai iškovojo po du aukso ir sidabro, tris bronzos apdovanojimus.

„Pirmas kartas istorijoje, kai neįgaliųjų organizacija nominuota ir apdovanota tarp geriausių Lietuvos sporto federacijų, – džiaugėsi LKSK prezidentas Edvinas Kriunas. – Tai liudija, kad einame teisinga linkme. Mums kasmet reikia įrodinėti, kad iš tikrųjų egzistuoja neįgaliųjų sportas, todėl mūsų tikslas – kad kurtieji sportininkai būtų pamatyti ir išgirsti.“

Metų sporto iniciatyva – judėjimo iššūkis „Savi už savus“, socialinė iniciatyva, skirta padėti fizinę negalią turinčių Šiaulių miesto sportininkų klubams.

Žinomi atletai kvietė šiauliečius eiti, bėgti, plaukti, minti dviračiu ar kitais būdais siekti rezultatų. Įveikę savo pasirinktą iššūkį, akcijos dalyviai aukojo fizinę negalią turintiems sportininkams.