- „Kauno diena“, LSFS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net penki 2022-ųjų Lietuvos sporto vadybos apdovanojimai atkeliavo į Kauną, kuris taip pat pripažintas šalies Metų sporto miestu – jau antrą kartą.
Tradicija – nuo 2016-ųjų
Sporto vadybos apdovanojimus nuo 2016-ųjų organizuoja Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS).
Šiemet pretendentus vertino aštuonių specialistų (iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, LSFS, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Nacionalinės sportininkų asociacijos, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto universiteto ir Kauno „Žalgirio“ klubo) darbo grupė.
Visuomenės balsas sudarė 33 proc. bendrų rinkimų rezultatų.
Trijų nominacijų – Metų sporto rėmėjas, „Už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui“ ir „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ – nugalėtojus rinko Darbo grupė.
Atgimė stadionas
Dėl šalies Metų sporto miesto titulo Kaunas nukonkuravo Klaipėdą ir Šiaulius.
Be to, Metų sporto renginiu pripažintas Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas.
„Kaunas buvo ir Europos kultūros sostinė, todėl džiugu, kad 2022-aisiais kultūra ir sportas žengė kartu. Taip turėtų būti visada – juk sportas ir yra kultūra, o sportininkai – menininkai“, – sakė Kauno savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
„Dariaus ir Girėno stadiono atidarymas ir tądien arenoje surengtas Lietuvos futbolo taurės turnyro finalas tapo švente sporto bendruomenei. Sakyčiau, netgi lietuviškas „Super Bowl“ atitikmuo“, – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Metų sporto miestu Kaunas buvo ir 2017-aisiais (2016 m. – Alytus, 2018 m. – Marijampolė, 2019 m. – Šiauliai, 2020 m. – Jonava, 2021 m. – Širvintos).
Už paramą – medaliai
Metų sporto rėmėju išrinkta Kaune įsikūrusi bendrovė BRAČA-SPORT – didžiausia pasaulyje baidarių ir kanojų irklavimo reikmenų gamintoja.
BRAČA-SPORT – viena pagrindinių Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos partnerių.
Šiemet baidarininkai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas tapo pasaulio vicečempionais ir iškovojo Europos čempionato bronzą. Europos čempionu tapo kanojininkas Henrikas Žustautas, prizininkais – baidarininkai Artūras Seja ir Ignas Navakauskas, kanojininkas Vadimas Korobovas.
Ateinantys metai kels įvairiausių iššūkių, bet tie, kurie sieks didžių pergalių, tikrai jas pasieks.
„Mūsų irkluotojai ir kiti sportininkai – labai talentingi, mūsų tauta yra įpratusi laimėti. Natūralu, kad ateinantys metai, kaip ir kiekvieni, kels įvairiausių iššūkių, bet tie, kurie sportuos ir sieks didžių pergalių, tikrai jas pasieks“, – tvirtino bendrovės BRAČA-SPORT direktoriaus pavaduotojas Gintaras Praniulis.
Kokia mokslo misija?
Apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos sporto mokslui pelnė Lietuvos sporto universiteto profesorius, ilgametis treneris Jonas Liudas Poderys, šį lapkritį šventęs garbingą 70-ąją sukaktį.
„Prisimenu vieno trenerio skambutį. Sako: gal galite neperduoti auklėtinio tyrimų rezultatų į Vilnių, nes funkcionieriai neskirs finansavimo Barselonos olimpinėms žaidynėms. Tas treneris klydo, nes mūsų misija buvo ir yra visiškai kita: padėti treneriui reguliuoti treniruočių procesą. Treneris – pagrindinis asmuo, o mes jo pagalbininkai“, – aiškino J. L. Poderys.
Laureatai: LSU profesorius J. L. Poderys (nuotr. kairėje) pagerbtas už indėlį į sporto mokslą, o legendiniai šalies šokėjai, treneriai ir Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ įkūrėjai J. ir Č. Norvaišos – už nuopelnus sportui. / Alfredo Pliadžio nuotr.
Už nuopelnus Lietuvos sportui buvo apdovanoti legendiniai šalies šokėjai, treneriai ir Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ įkūrėjai Jūratė ir Česlovas Norvaišos.
Istorinės sėkmės metai
Metų sporto vadybininke pripažinta Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo direktorė Vilma Venslovaitienė.
Sostinės „Žalgirio“ organizacijai 2022-ieji – istoriniai: Vilniaus futbolininkai rungtyniavo Europos klubų Konferencijų lygos pagrindiniame turnyre, trečius metus iš eilės tapo Lietuvos čempionais ir antrąsyk paeiliui laimėjo LFF taurę.
„Žalgirio“ direktorė akcentavo, kad Vilniaus futbolo klubo žygis galėtų būti gera paskata gerinti Lietuvos futbolo infrastruktūrą.
„Stadionų privalo būti ir kuo greičiau – ne tik Vilniuje, bet ir visuose didžiuosiuose šalies miestuose, nes Lietuvos žmonės to nusipelnė. Šiemet „Žalgiris“ žaidė septyniose šalyse, rodė, kad ir Lietuva yra futbolo žemėlapyje, bet pas mus nėra tokių arenų, kokiose žaidžiame svetur“, – kalbėjo V. Venslovaitienė.
Eina teisinga linkme
Metų sporto federacijos titulą pelnė Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK), kurio atstovai Deflimpinėse žaidynėse vietoj lauktų šešių medalių iškovojo net dešimt – du aukso, penkis sidabro ir tris bronzos.
Kurčiųjų sporto bendruomenę vienijančios LKSK atstovams sekėsi ir kitose tarptautinėse varžybose. Aukso medaliu pasaulio čempionate nudžiugino šachmatininkas Tomas Jankūnas, sidabru Europos čempionate – paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė. Palangoje surengtame Europos badmintono čempionate mūsiškiai iškovojo po du aukso ir sidabro, tris bronzos apdovanojimus.
„Pirmas kartas istorijoje, kai neįgaliųjų organizacija nominuota ir apdovanota tarp geriausių Lietuvos sporto federacijų, – džiaugėsi LKSK prezidentas Edvinas Kriunas. – Tai liudija, kad einame teisinga linkme. Mums kasmet reikia įrodinėti, kad iš tikrųjų egzistuoja neįgaliųjų sportas, todėl mūsų tikslas – kad kurtieji sportininkai būtų pamatyti ir išgirsti.“
Metų sporto iniciatyva – judėjimo iššūkis „Savi už savus“, socialinė iniciatyva, skirta padėti fizinę negalią turinčių Šiaulių miesto sportininkų klubams.
Žinomi atletai kvietė šiauliečius eiti, bėgti, plaukti, minti dviračiu ar kitais būdais siekti rezultatų. Įveikę savo pasirinktą iššūkį, akcijos dalyviai aukojo fizinę negalią turintiems sportininkams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos konfederacija: 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Rusijos fechtuotojų nebus
2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nedalyvaus nė vienas fechtuotojas iš Rusijos ar Baltarusijos po to, kai į Europos atrankos varžybas neatvyko nė vienas neutralus šios sporto šakos atstovas, pranešė Europos fechtavi...
-
E. Matakas Europos čempionate iškovojo bronzą
Edgaras Matakas iškovojo antrą savo medalį Madeiroje, Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate. Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas pelnė bronzos apdovanojimą. ...
-
Istorinio debiuto laukianti Lietuvos merginų tinklinio rinktinė sužinojo varžoves ir prašo paramos
Lietuvos jaunių (U18) merginų rinktinė – pirma mūsų šalies istorijoje nacionalinė salės tinklinio komanda, dalyvausianti Europos čempionate – sužinojo savo būsimas varžoves. ...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
Pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate – naujos olimpinės rungties krikštas
Sekmadienį Antalijoje (Turkija) vyko pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame dalyvavo 9 Lietuvos ėjikai. ...
-
Geriausias visų laikų pasiekimas – Lietuvos jaunių rinktinė pasidabino sidabro medaliais5
Lietuvos jaunių iki 18 metų ledo ritulio rinktinė užbaigė istorinį pasirodymą pasaulio jaunių I diviziono B grupės turnyre. ...
-
G. Venčkauskaitė Pasaulio taurės antrame etape finišavo keturiolikta
Šiandien pasibaigusiose Pasaulio taurės etapo varžybose vienintelė lietuvė penkiakovininkė patekusi į finalą, Gintarė Venčkauskaitė finišavo 14-a. ...
-
Sporto pinigų dalybos: dauguma liko basi28
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas skirtas vos penkioms organizacijoms, kitos liko užribyje. ...
-
M. Aleknos rekordą vejantis: kiek diską gali numesti paprastas žmogus?15
Kartais pajuokaujama, kad norint suprasti, kokio aukšto lygio profesionalai dalyvauja čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, kiekvienoje rungtyje reikėtų leisti varžytis vienam paprastam žmogui. Pagerinęs pasaulio rekordą, Mykolas Alekna disk...
-
Vartai į Paryžių laukia olimpiečių
„Į olimpinį Paryžių dauguma mūsų atletų vyks būtent iš šio oro uosto, čia lauksime sugrįžtančių“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, atidarydama Vilniuje edukaci...