Lietuvos sportas grimzta ar, priešingai, reikalai tik gerės?

Lietuvos sportas rieda nuokalnėn, sistema sužlugdyta ir neveikia, o šalies valdžia į tai žiūri pro pirštus – skambėjo grėsmingi teiginiai Seime surengtame Sporto ateities forume. Tačiau kontrargumentai – viltingi: finansavimas didės, infrastruktūra gerės, įstatymai bus palankesni.

Ėmėsi iniciatyvos

"Sportininkai imasi iniciatyvos, nes mūsų negirdi. Grįžę iš Tokijo olimpinių žaidynių sulaukėme kritikos, kad rezultatai prasti, kad kaltas vienas ar kitas, kad reikia skubių permainų, tačiau niekas neklausia, kodėl taip nutiko. Susidariusi situacija mums kelia nerimą. Tad nutarėme nieko nelaukti ir patys ieškoti galimybių šalies sporto ateičiai sukurti", – sakė vienas iš forumo iniciatorių olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

Anot jo, Lietuvos sporto bendruomenė buvo ignoruojama, vieną skubotą reformą keisdavo kitos, kurios padarinius sportininkai jaučia iki šiol. Sporto politikos funkcijos nuo vienos ministerijos perkeltos kitai, o dabar Seime svarstomi sporto finansavimo klausimai, kurie turės itin didelę reikšmę visai sporto bendruomenei, nors apie tai su ja net nediskutuota.

"Kertinis dalykas – 2017-aisiais sužlugdyta kelis dešimtmečius veikusi aukšto meistriškumo sporto sistema. Nebeliko pasirengimo olimpinėms žaidynėms programos, panaikintas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC), netekome medicinos, metodininkų, ten dirbo daug trenerių", – pareiškė Londono olimpiados čempionė ir Tokijo žaidynių vicečempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

"Kai buvo sugriautas Olimpinis sporto centras, kalbėta, kad padidės finansavimas, federacijos galės geriau tvarkytis, o tiesa visiškai kita – visas sportas vis labiau rieda nuokalnėn. Ar tokio modelio mums reikia?" – kalbėjo žinoma treko dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Klaidų buvo padaryta, reforma įvykdyta, bet neužbaigta – pusiau skusta, pusiau lupta.

"Parengti kineziterapeutą, mano galva, reikia dešimties metų. Panaikinus Olimpinį sporto centrą, šie specialistai persikėlė į privatų sektorių ir, neabejoju, kad ten sėkmingai dirba. Praradome visus medicinos komandos narius, kurie buvo ruošiami ne vieną olimpinį ciklą. Matyt, mūsų šalis labai turtinga, kad galimi tokie dalykai. Labai gaila, bet didelių perspektyvų nematau, mūsų laukia didžiuliai iššūkiai, nes tas įdirbis, kuris buvo, suniveliuotas iki nulio", – svarstė Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas.

A.Sysas – apie lakštingalas

Dalis sporto bendruomenės nuogąstauja, kad Seime svarstomos Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos gali turėti neigiamos įtakos sporto finansavimui.

Dabar pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams. Pataisomis loterijų organizatoriams siūloma nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą, o valstybės pinigus federacijoms ir sportininkams dalytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Didžiausia loterijų organizatorė yra "Olifėja" (75 proc. rinkos), kurios 51 proc. akcijų valdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), numatytą dalį mokesčių dabar pervedantis sau kaip paramą. Pernai 95 proc. LTOK pajamų sudarė "Olifėjos" skiriama parama (6,8 mln. eurų) ir įmonės išmokėti dividendai (3,5 mln. eurų).

"Jei tos pataisos bus priimtos, neteksime apie 6 mln. eurų paramos, – tvirtino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Lėšos sportininkams rengti, federacijų finansavimas, premijavimai, apdovanojimai, inventorius dubliuosis su ministerijos lėšomis, o pagal įstatymą lėšos dubliuotis negali."

"Paralimpiniam komitetui 420 tūkst. eurų skiria loterijų bendrovė "EUloto", valstybė – 80 tūkst. eurų. Pagal šiandien galiojančius finansavimo kriterijus iš valstybės negauname nieko naujų sportininkų klasifikacijai, treniruočių stovyklas rengiame ir perspektyvius atletus į varžybas vežame už rėmėjų pinigus. Neįgaliųjų sporto nebeliks, jei finansavimas eis vien per biudžetą", – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius.

"Kas bus ateityje, kai įsigalios įstatymo pataisos? Iš kur paimsime pinigų? Saldžių lakštingalų girdžiu kasdien. Per 30 metų sportas ir kultūra visada turėjo paskutinę likutinę vertę. Valstybė turėjo didinti paramą sportui ir jau paskui galvoti, kaip loterijų paramos pinigai atsirastų ižde, o dabar pirmiausia siekiama atimti ir aiškinama, kad rytoj bus gerai. Nebus", – dėstė Seimo narys Algirdas Sysas, praeityje vadovavęs Orientavimosi sporto federacijai.

Argi galima reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis dirba be atlyginimo?

Ironija ir nerimas

Forumo dalyviai akcentavo socialines šalies sporto aktualijas.

"Kodėl sportininko stažas negali būti skaičiuojamas kaip darbo stažas? Kodėl nesiūlomi Darbo kodekso pakeitimai? Ne visi sportininkai žino, kad būtina susimokėti privalomą sveikatos draudimą ir stebisi, kai metų viduryje ar jiems baigiantis tiesiog nurašoma tam tikra suma. Gal tuo galėtų pasirūpinti valstybė, mokėdama stipendijas? Socialinės garantijos svarbios daugumai, nes ne visi yra krepšininkai, pasirašantys milijonines darbo sutartis", – teigė Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtojas baidarininkas Aurimas Lankas.

"Trenerių meistriškumas yra labai sumenkęs, jų žinios – žemiau grindjuostės, – ironizavo lengvosios atletikos treneris Vaclovas Kidykas. – Ką turiu galvoje? Ogi tai, kad buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento buvusiam direktoriui Edžiui Urbanavičiui šovė mintis perpus sumažinti trenerio kvalifikacinės kategorijos už itin aukštus pasiekimus galiojimą – nuo aštuonerių iki ketverių metų – ir panaikinti Lietuvai nusipelniusio trenerio vardą. Galbūt jis tikrai pamanė, kad trenerių profesinis lygis Lietuvoje taip smarkiai krito? Nors niekas iš tikrųjų nepasikeitė, mūsų žinios tik dar pagilėjo."

"Pas mus už darbą su rinktine treneriai negauna nieko, jie – kaip savanoriai, nes pagrindinė darbovietė – ne federacija, o sporto mokyklos, klubai. Argi galima reikalauti iš žmogaus rezultato, jeigu jis dirba be atlyginimo?" – stebėjosi dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.

Itin katregoriškas buvo regbio treneris Irmantas Kukulskis – jo nuomone, einama sporto visiško sunaikinimo link.

Žada daugiau pinigų

"Keičiasi finansavimo mechanizmas, bet jis niekaip neapriboja sportininkų stipendijų, trenerių atlyginimų. Be to, finansavimas didės, pinigų tikrai nebus mažiau. Nuo mūsų priklausys, kaip juos išleisime, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. – Klaidų buvo padaryta – ir dėl Olimpinio sporto centro, ir dėl medicinos paslaugų, tai faktas. Reforma įvykdyta, bet neužbaigta – pusiau skusta, pusiau lupta. Peržiūrėsime aukštojo sportinio meistriškumo rengimo modelį, infrastruktūros dalykus – tiesiog reikia judėti į priekį. Baimių gali būti, bet noriu jas išsklaidyti. Manau, natūralu, kad lėšos sportui eis per valstybės biudžetą."

Anot ministrės, Seimui pakeitus loterijų organizatorių apmokestinimą, šalies sportas kitąmet gautų pora milijonų eurų daugiau, nei numatyta dabar.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas pripažino, kad pinigai sportininkus pasiekia vėluodami, tad tvarka bus keičiama.

Į forumą kviestas, tačiau jame dėl užimtumo nedalyvavęs Seimo narys, dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna interviu LRT sakė nesutinkąs su nuomonėmis, kad Lietuvos sportas – dugne.

"Tik prasidėjus reformai ji buvo sustabdyta. Daug metų aukšto meistriškumo sportui nebuvo skiriama papildomų lėšų, todėl jis negalėjo visokeriopai vystytis. Tačiau situacija keičiasi į gera", – kalbėjo V.Alekna.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
mano nuomone ,tam ,kad sporto rezultatai lietuvoja blogetu ,labai stipriai prie to prisidejo SKVERNELIO vyriausybe l.jam ruti tik jopopuliarumas

Jonas Pipynė

Jonas Pipynė portretas
Kas keičiasi į gerą ? Kur olimpiniai medaliai ? Kur komandinės sporto šakos: futbolas, rankinis, tinklinis, moterų krepšinis ? Jis pasiekė mėgėjišką lygį. Rezultatat tragiški.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių