L. Kvedaravičius: mūsų jaunimas – vienas geriausių Europoje

  • Teksto dydis:

Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) absolventas Linas Kvedaravičius neabejingas Lietuvos sporto ateičiai. Šiuo metu 53-ejų politikas Vilniaus savivaldybėje eina plėtros komiteto pirmininko pareigas ir yra atsakingas už  sklandžią sporto objektų eigą ir plėtrą sostinėje.

„Idėjų yra. Nuolat kalbame su kolegomis, ką būtų galima pagerinti sporte, ypač infrastruktūroje. Sporto ir sveikatingumo objektai duoda didžiulę grąžą – sveikas žmogus yra laimingas žmogus, kuris gyvena, dirba, užsidirba, moka mokesčius ir yra pavyzdingas visuomenės narys“, – sako buvęs Vilniaus „Statybos“ ir Lietuvos jaunimo rinktinių narys.

Išsamiame interviu su Vilniauskm.lt svetaine L. Kvedaravičius kalbėjo apie jau funkcionuojančius ir planuojamus sporto objektus Vilniuje, Lietuvos sporto politiką, jaunimo, moterų ir vyrų krepšinio  aktualijas. 

„Aiškus piramidės buvimas Vilniuje duoda apčiuopiamus rezultatus. 2018 m. laimėta pagrindinė jaunių Eurolygos taurė, šiemet laimėjome atrankos turnyrą Kaune. Tiesa, panašu, dėl pagrindinės taurės nežaisime, nes Eurolyga mūsų jaunimo, kuris yra vienas geriausių Europoje, į savo turnyrus nebekviečia. Tai skaudi tema ir ta dvivaldystė Europoje nėra gerai. Neturėtų taip būti, kad vienos ar kitos sistemos pasirinkimas jaunimui užkerta kelią tobulėti. Tikiu, kad FIBA ir Eurolyga susės prie bendro stalo ir sutars dėl bendrų žaidimo taisyklių. Negalima diferencijuoti jaunimo. Jaunimas yra visų ir jis turi žaisti aukščiausiame lygyje“, – kalbėjo pašnekovas.

– Pradėkime nuo aktualijų, kurios liečia absoliučiai visus. Kaip jums asmeniškai sekasi prisitaikyti prie antrojo karantino?

– Manau, kad prie karantino sąlygų prisitaikė visa Lietuva. Juolab, kad po tokių griežtų ir drastiškų apribojimų, kurie buvo pirmosios bangos metu, dabar yra netgi šiek tiek lengviau. Nuotolinis darbas įgauna didelę prasmę, kadangi daugelis žmonių, mokyklų, valstybinių ir privataus sektoriaus įmonių prisitaiko. Tikiu, kad visų pastangomis mes išgyvensime ir antrąjį karantiną.

– 2015–2019 m. eidamas vicemero pareigas taip pat kuravote ir miesto sporto reikalus. Kuriais nuveiktais darbais džiaugiatės labiausiai ir ko vis tik nepavyko įgyvendinti?

– Tie 4 metai vicemero pozicijoje, kurioje buvo daug atsakomybių, įskaitant ir sportą, buvo tikrai įtempti. Nuveikta labai daug darbų, nes miestą reikėjo ištraukti iš ten, kur jis buvo prieš 5 metus. Galbūt tų laikų daug kas jau ir nenori prisiminti, bet tai buvo finansinė duobė, blogas viešasis transportas, nustekenta infrastruktūra. Dabar miestas yra tikrai kitoks. Kalbant apie sportą, pavyko atgaivinti daug smulkių sporto objektų – krepšinio, tinklinio aikšteles. Atnaujintas krepšinio aikšteles Vilniuje dabar turbūt galima skaičiuoti jau šimtais, atidarytas dengtas futbolo stadionas Pilaitėje. Taip pat pavyko pagerinti  infrastruktūrą – pėsčiųjų, dviračių takus. Be abejo, man asmeniškai labai džiugu, kad nuo nulio iki rakto pavyko įgyvendinti Fabijoniškių baseino projektą. Aišku, buvo ir daugiau norų – Nacionalinis stadionas, Lazdynų baseinas, kuris dabar yra užstrigęs dėl rangovų kaltės. Be abejo, ne visi iššūkiai įgyvendinti, bet padėtas geras pagrindas.

Taip pat džiugu, kad tie projektai, kurie buvo pradėti, yra tęsiami arba jau įgyvendinti. Pavyzdžiui, esam praleidę tikrai daug valandų galvodami, kaip turėtų atrodyti teritorija prie Baltojo tilto. Džiugu, kad šią aplinką pavyko padaryti labai smagią ir visi vilniečiai gali joje sportuoti, leisti laisvalaikį. Kituose rajonuose taip pat suplanuoti ir statomi  „pump trackai“ (velotrasa, – autoriaus pastaba), dviračių takų plėtra vyksta labai spėriai ir Vilniuje matome didelį judumo pasikeitimą. Žmonės įprato vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiais, paspirtukais. Tai darbai, kurie nepasidaro per vieną dieną. Tai yra planavimas, nuoseklus darbas, kuris duoda gerų vaisių. Apibendrinant, Vilniaus sveikatinimo kryptis – smagi.

– Kada planuojama atidaryti sporto salių kompleksą Pašilaičiuose?

– Projektas buvo užstrigęs ilgą laiką ir pirmosios kadencijos Vilniaus savivaldybėje metu pavyko pradėti objekto statybas. Mano žiniomis, sausio–vasario mėnesį objektas turėtų būti užbaigtas ir priduotas. Vilniuje sporto salių trūkumas juntamas, ypač užsidarius privačioms struktūroms, kai iš žemėlapio dingo, berods, 4 salės, kurios buvo tinkamos krepšiniui ir apskritai sportui. Žinoma, pandemija koreguoja planus, statybininkai irgi turi savo nuokrypius nuo terminų ir tai natūralu. Jeigu pandemija nesutrukdys, labai tikiuosi, kad nuo artėjančio rugsėjo visos salės bus išnaudojamos pilnu pajėgumu. Pašilaičiuose yra numatytos 3 varžybinių matmenų sporto salės viename tūryje, bet jos gali būti atskirtos laikinomis priemonėmis ir treniruotės vienu metu galės vykti 3 salėse. Taip numatyta galimybė ir aukštesnio rango rungtynėms – šiuolaikiškos, mobilios tribūnos su 1300 vietų. Tarkime, jeigu atsitiktų kažkas neplanuoto ir labai reiktų, ten galėtų būti žaidžiamos netgi LKL rungtynės.

– Su Laisvės partija dalyvavote praėjusiuose Seimo rinkimuose. Ar tai reiškia, kad savivaldybės lygiu, kaip politikas, padarėte viską, ką norėjote ir Seime matote daugiau galimybių?

– Visada reikia palaikyti partiją, kurios idėjomis tu tiki. Mano dalyvavimas rinkimuose būnant sąraše, manau, pridėjo partijai balsų, juolab, kad gavau nemažai ir pirmumo balsų. Be abejo, darbas savivaldybėje man yra artimesnis, žinomesnis. Jeigu būčiau labiau save pozicionavęs šiuose rinkimuose, galbūt būčiau bandęs sėkmę vienmandatėje apygardoje. Bet mano pasiryžimas – pratęsti pradėtus darbus savivaldybėje. Manau, savivalda politikoje turi šiek tie privalumų, nes gali veikti žymiai greičiau. Galimybės atlikti tam tikrus darbus, kuriuos  esi užsibrėžęs su partija, savivaldoje atsiveria žymiai greičiau. Čia gali greičiau pamatyti ir rezultatą, kas, žinoma, teikia malonumą. Kai teko dirbti vicemeru, buvo daromi gana greiti, bet pamatuoti sprendimai dėl gatvių, infrastruktūrinių dalykų, kur teko greitai reaguoti į gyventojų norus, esamą situaciją. Seime yra teisėkūra, teisės aktų kūrimas. Tai reikalauja daug specifinių žinių, kurių, žinoma, reikia ir savivaldoje. Aš, kaip buvęs sportininkas, siekiu rezultato ir noriu jį pasiekti greitai, todėl šiuo metu darbas savivaldybėje man yra artimesnis ir mielesnis (šypsosi).

– Lietuvoje politika neatsiejama nuo skandalų. Nejaučiate nusivylimo politika bendrąja prasme?

– Politika – sudėtingas dalykas. Būna skaudžių momentų, bet būna ir labai gražių akimirkų. Visada gali sau užduoti klausimus – kas, jeigu ne tu? Kodėl gi nepabandyti pačiam? Nusivylimo tikrai nėra. Yra įgauta patirtis ir supratimas, kaip vyksta procesai, o jie vyksta pakankamai sudėtingai, nes Lietuvoje turime labai daug partijų, labai daug nuomonių ir viską suderinti yra ganėtinai sunku. Pasiekti rezultatą – nelengva, bet šviežiai išrinktas Seimas teikia vilčių, kad politika pasikeis ir pasitikėjimas politikais turėtų augti, o ne mažėti, kas buvo paskutiniais metais.

– Kaip manote, kokioje pozicijoje dirbdamas galėtumėte sėkmingiausiai prisidėti prie Vilniaus ir visos Lietuvos sporto vystymo?

– Ne postuose ar pozicijose yra esmė. Svarbiau yra tai, ką tu nori padaryti. Kartais geriau pasikalbėti su kolegomis, pabendrauti, duoti idėjų. Tie žmonės, kurie priima sprendimus ir teisės aktų pakeitimus turėtų išklausyti ir įsiklausyti į visų nuomones. Idėjų yra. Kalbame su kolegomis iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), naujojo Seimo nariais, ką būtų galima pagerinti sporte, ypač infrastruktūroje. Sporto ir sveikatingumo objektai duoda didžiulę grąžą – sveikas žmogus yra laimingas žmogus, kuris gyvena, dirba, užsidirba, moka mokesčius ir yra pavyzdingas visuomenės narys.

– Kaip manote, kiek šiandien politikos yra sporte ir sporto politikoje?

– Vienas pavyzdžių – vyksta futbolo rungtynės ir draudžiama kelti tam tikrus valstybės simbolius, kurios žmonės kovoja už savo laisvę (spalio 11 d. Vilniuje vykusių rungtynių tarp Lietuvos ir Baltarusijos metu į stadioną nebuvo leista įsinešti istorinių Baltarusijos vėliavų, – autoriaus pastaba). Tai jau yra politika ir tuo naudojamasi sporto rungtynėse. Rusijoje vyksta didžiuliai skandalai, kai sportininkai verčiami naudoti dopingą tam, kad laimėtų savo šaliai medalius ir tai yra politika. Laukia didžiulis apsivalymo laikotarpis ir visos sporto institucijos turi už tai kovoti.

Be abejo, sportas turi labai didelę įtaką visuomenei. Sporto žvaigždžių pasisakymai vienu ar kitu klausimu yra labai svarbūs. Sportininkus seka aibė žmonių. Jaunimas domisi, kaip jie gyvena, ką jie galvoja, kaip jie pasisako. Visa tai tinkamai išnaudojus galima tikėtis pozityvių pokyčių. Tai yra tikrai teigiamas poslinkis, kaip sportas gali paveikti politiką, bet ne atvirkščiai.

Sportas padeda Lietuvai, kaip valstybei, būti žinomai, parodyti, kad valstybė turi įvairiapusišką savo raidą. Šalies laimėjimai tarptautinėse kultūros, inžinerijos, bioinžinerijos ir kitų sričių arenose, keičia politiką ir ekonomiką. Politikai turi kuo mažiau kištis į patį sportą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad tas sportas klestėtų. Šiuo metu nėra aiškios Lietuvos sporto politikos, nėra kriterijų, kaip toliau vystyti sportą, infrastruktūrą. Manau, naujoji valdžia atkreips dėmesį į mūsų, savivaldybės atstovų, siūlymus ir pastebės tuos trikdžius, su kuriais susidūrėme. 

– Dabar Vilniaus sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovo pareigas eina patyręs sporto vadybininkas Edvinas Eimontas. Ar turite bendrų projektų?

– Su Edvinu teko bendradarbiauti, kai jis dirbo Lietuvos futbolo federacijoje. Tai yra žmogus, tikrai išmanantis sportą ir suprantantis jo esmę. Jo darbas savivaldybėje prasidėjo dar neseniai. Duokite žmogui apšilti kojas ir, manau, kad jo paties bei viso Vilniaus sporto kartelė bus išlaikyta.

– Kiek šiuo metu esate tiesiogiai įsitraukęs į Vilniaus sporto vystymą?

– Viena iš dabartinių mano atsakomybių  – sklandi sporto objektų eiga ir plėtra. Su administracijos direktoriaus pavaduotoju Adomu Bužinsku, vicemeru Valdu Benkunsku ir savivaldybės taryba turime bendrą supratimą ir sutarimą, kad tokių objektų reikia ir reikia kuo daugiau. Jie negali atsirasti per vieną dieną, bet planavimas ir finansavimas yra labai aktualūs dalykai.

Savivaldybėje kiekvienas yra atsakingas už savo sritį, kurią jiems pavesta kuruoti.  Mano, kaip plėtros komiteto pirmininko, pareiga – stebėti, kaip administracija atlieka tam tikrus veiksmus vystant Vilnių. Be abejo, yra bendraujama, aptariami perspektyviniai planai. Jau yra paskelbtas maniežo rangos konkursas Žirmūnuose, Naujininkuose planuojamas ledo arenos atsiradimas, mąstome apie galimą baseiną Pilaitėje.

– Kaip vertinate skambiausius pastarojo pusmečio įvykius Vilniaus krepšinyje – mokyklų sporto salių skandalą, atsinaujinusią „Kibirkštį“, „Ryto“ klubo veiklą? 

– Mano manymu, sporto salių skandalas buvo išpūstas gana dirbtinai. Visos pusės turėjo savo interesų. Galbūt tie interesai buvo užmaskuoti, bet akivaizdūs – laimėti tam tikrą prioritetą prieš kitus, keliant didelį triukšmą. Kaip matome, savivaldybei pavyko išlaviruoti ir praktiškai visi vaikai sportuoja tose pačiose salėse kaip ir anksčiau. Reikėjo daugiau kalbėjimosi su visomis suinteresuotomis pusėmis, galbūt tada ir skandalo nebūtų buvę. Čia yra pamoka visiems, kad nereikia daryti skubotų dalykų, o juos daugiau ir plačiau išdiskutuoti.

Moterų krepšinis yra sudėtingoje situacijoje visoje Lietuvoje, bet turi didelį potencialą. Reikia kreipti didelį dėmesį į tinkamą jaunimo parengimą, trenerių kvalifikaciją, sąlygų užtikrinimą, kelti mergaičių domėjimąsi krepšiniu. Perspektyva tikrai yra ir Lietuvos jaunučių rinktinės antroji vieta Europos čempionate rodo, kad galime išauginti gražius talentus. Tam reikia, kad gerai dirbtų visos grandys.

Vertinti visus pokyčius, kurie įvyko ir turbūt tebevyksta „Ryte“, bus galima po sezono, kai bus konkretūs rezultatai. Pokyčiai toje komandoje vyksta postoviai, todėl linkėčiau klubo dalininkams įvesti stabilumą ir baigti blaškymąsi. Žinome istorijų, kai per sezoną buvo pakeičiami keli treneriai arba dar daugiau. Dabar turime panašią situaciją su žaidėjais, kai net neįpusėjus sezonui jau pasikeitė trečdalis sudėties. Mano manymu, tokių dalykų reikėtų vengti. Stabilumas prideda daugiau sirgalių tikėjimo, pasitikėjimo komanda ir daug kitų svarbių dalykų. Tikėtina, kad dabartinis treneris Donaldas Kairys susitvarkys su šia situacija. Be abejo, jam dabar krūvis žymiai padidėjęs, kai reikia vykdyti ir žaidėjų atranką, ir organizuoti treniruočių procesą. Atsakomybė yra didelė ir viščiukus skaičiuoti bus galima pavasarį.

– Kaip vertinate Vilniaus jaunimo krepšinio sistemą?

– Tai projektas, kurį pradėjome įgyvendinti dar 2015 m. Norėjome, kad 14–15 metų vaikai jau pradėtų žaisti tam tikrame lygmenyje ir augtų pereidami per atitinkamus laiptelius – Regionų krepšinio lyga, Nacionalinė krepšinio lyga, o tada – žingsnis į „Rytą“. Dabartiniai „Ryto“, kitų LKL ar užsienio komandų žaidėjai atėjo būtent iš šitos sistemos. Aiškus piramidės buvimas Vilniuje duoda apčiuopiamus rezultatus. 2018 m. laimėta pagrindinė jaunių Eurolygos taurė, šiemet laimėjome atrankos turnyrą Kaune. Tiesa, panašu, dėl pagrindinės taurės nežaisime, nes Eurolyga mūsų jaunimo, kuris yra vienas geriausių Europoje, į savo turnyrus nebekviečia. Žinoma, taip turbūt yra todėl, kad „Rytas“ nusprendė pasirinkti finansiškai patrauklesnę FIBA pusę ir žaidimą Čempionų lygoje. Tai skaudi tema ir ta dvivaldystė Europoje nėra gerai. Manau, ateityje sveikas protas nugalės – turėtų būti viena klubinė sistema. Neturėtų taip būti, kad vienos ar kitos sistemos pasirinkimas jaunimui užkerta kelią tobulėti. Tikiu, kad FIBA ir Eurolyga susės prie bendro stalo ir sutars dėl bendrų žaidimo taisyklių. Negalima diferencijuoti jaunimo. Jaunimas yra visų ir jis turi žaisti aukščiausiame lygyje.

– Esate VKM absolventas. Kokie prisiminimai apie šią mokyklą?

– Tų prisiminimų yra labai daug. Visgi Vilniaus krepšinio mokykloje praleista 11 metų. Teko dirbti su įvairiais treneriais ir direktoriais. Vienu metu mokyklos direktorius buvo pats Jonas Kazlauskas, todėl teko žaisti krepšinį ir jo vadovaujamoje mokykloje. Krepšinio mokykloje ir įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėse teko sutikti daug trenerių. Dabar tuos žmones, su kuriais buvome komandos draugai arba varžovai, galima pamatyti tame pačiame krepšinyje, versle ar politikoje.  Tai buvo smagūs laikai. Deja, mokyklos 50-mečio šventė neįvyko dėl pandemijos, Manau, šis jubiliejus vis tiek kažkada bus iškilmingai atšvęstas. Tai mokykla, kuri išugdė labai daug gerų krepšininkų ir davė Lietuvai labai daug svarių asmenybių, todėl labai džiugu, kad šioje mokykloje teko praleisti tiek daug metų.

– Ar sekate dabartinį mokyklos gyvenimą?

- Žinoma. Pas mane telefone yra visų lygų programėlės. Kai tik turiu laisvo laiko, visada pasižiūriu moksleivių ir kitų lygų rezultatus. Tenka bendrauti ir su savo treneriu Eduardu Kairiu, su kuriuo pasikalbame apie krepšinio aktualijas. Mano kartos komanda, gimusi 1967 m., turi tradiciją susitikinėti vasaros metu. Kol dar esame šiame pasaulyje, reikia bendrauti, juolab, kad laikas greitai bėga, o tie atsiminimai būnant kartu dar labiau atgyja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių