Išbandė ne vieną šaką

Eglės kvietimas susitikti Dainų slėnyje manęs nė kiek nenustebino. Nuo mažų dienų pati sportuojanti, o pastaruosius keliolika metų judėti kviečianti ir kitus, moteris Ąžuolyne pasirodo mažiausiai kelis kartus per savaitę. Retsykiais viena, retsykiais su savo vietoje nenustygstančiu keturkoju augintiniu Cola. Vis dėlto kur kas dažniau ją čia galima sutikti su kiokušin karatė čempione Inga Mikštaite arba būreliu sporto entuziastų – tiek mėgėjų, tiek profesionalų.

"Kaip ir kada mano pačios gyvenime atsirado sportas? Vaikystėje laiką leisdavau su tėčiu. Jis ypač mėgo boksuotis. Žiūrėdavau, kaip daužo smėlio pripiltą kriaušę plikomis rankomis, o tada kruvinus krumplius kiša į indelius su druska ir daro kelis šimtus atsispaudimų su manimi keturmete, sėdinčia ant kaklo, – E.Sakalaitė pasakojo, kad jau tada tarp jos ir sporto užsimezgė romanas, kuriame, kaip ir tikruose žmonių santykiuose, nestigo dramų. – Juokais sakau, kad buvo visko – ir meilės, ir neapykantos ir visiško išsiskyrimo, kuris ilgai netrukdavo."

Žmonės galvoja, kad geriausias oras sportuoti yra vasara. Klystate. Dabar yra tas metas!

Eglė išbandė karatė, boksą, vėliau nėrė į baseiną. Nepaisant nedidelio ūgio, išbėgo net ir į krepšinio aikštelę. Galiausiai ir vėl grįžo prie taekvondo, nuo kurio pradėjo savo profesionalesnį sportinį kelią. Tapo Lietuvos, Baltijos šalių, tarptautinių čempionatų nugalėtoja ir prizininke. Būdama vos penkiolikos metų dalyvavo suaugusiųjų Europos čempionate. 2004-aisiais ji apsigynė pirmo dano juodąjį diržą.

"Galiu drąsiai pasakyti, kad būdama paaugle nestokojau sportinio azarto, užsispyrimo ir fizinių jėgų, o dabar kartais leidžiu sau patinginiauti, pagailiu savęs, kartais sportą iškeičiu į ramų poilsį ir dėl to širdies visai neskauda. Ne taip kaip šešiolikos", – pasakojimą tęsė E.Sakalaitė.

Paklausė širdies

Nuolatinė įtampa varžybose, bandymai suderinti treniruotes ir mokslus baigiamojoje klasėje, pernelyg didelis noras visur ir viską spėti, negana to, pateisinti kitų lūkesčius, pastūmėjo Eglę į netikėtą žingsnį – ji atsisveikino su sportu.

"Taip jau išėjo, kad prieš vieną svarbų startą turėjau numesti daugiau nei 5 kg, tačiau to padaryti nepavyko, na, gal nepakankamai stengiausi, todėl teko keliauti į kitą svorio kategoriją. Kadangi esu nedidelio ūgio, o šiame sporte ilgesnės galūnės jau yra privalumas, prasidėjo traumos ir sportas pamažu iš malonumo peraugo į nuolatinį savęs traumavimą. Supratau, kad turiu arba kardinaliai keisti visą pasiruošimo procesą ir požiūrį į sportą, arba pasilikti jį kaip malonumą, bet ne darbą, iš kurio nelabai išeis ir pragyventi. Viską dariau tik stumiama to sportinio azarto ir adrenalino. Bet apie sveikatinimą ar gerą savijautą nebuvo net kalbos, – todėl ir baigusi vidurinę, anot E.Sakalaitės, ji pasirinko studijas Mykolo Romerio universitete, o ne tuomečiame Lietuvos kūno kultūros institute."

Kaip pasakojo Eglė, tuo metu ji nenorėjo jokio glaudesnio ryšio su sportu, tik sportuoti savo malonumui. Tiesa, supratusi tikrąjį savo pašaukimą, po kiek laiko Eglė grįžo į aukštąją mokyklą, ruošiančią sportininkus.

"Kartais net stebiuosi, kaip per gyvenimą spėjau tiek daug padaryti – baigti keli bakalaurai, magistras, nuolatiniai įvairūs kursai, mokymai, susiję su mityba ir fizine sveikata, psichologija. Šiuo metu laukiu, kada turėsiu ir dietetikos studijų bakalaurą. Kol kas studijos man yra tai, kas padeda atsipalaiduoti ir beprotiškai džiugina mano protą. Ir tikrai sutinku, kad kuo daugiau žmogus daro, tuo daugiau jis spėja, – žvilgčiodama į laikrodį mudviejų susitikimo laiko limitą priminė E.Sakalaitė. – Ir dabar negaliu ilgai kalbėti. Turiu tik pusvalandį."

Iškėlė sau sąlygą

Dar besimokydama M.Romerio universitete pirmo kurso studentė ėmė vesti treniruotes. Jų neatsisakė ir po studijų pradėjusi dirbti banke, o vėliau – medicinos įrangos pardavimo vadove. Kol galiausiai nusprendė nesiplėšyti ir eiti tuo keliu, kuris jai arčiausiai širdies – bėgti ir treniruoti sportininkus mėgėjus, padėti niekada nesportavusiems žmonėms pamilti sportą.

Taip, perskaitėte teisingai. Moteris, daugybę metusi atidavusi taekvondo, ėmė bėgti ir dabar tai yra viena didžiausių jos aistrų.

"Kaip? Visai netikėtai, paskatinta vieno bėgiko nusprendžiau sudalyvauti 10 km bėgime. Žinoma, įveikiau tą atstumą, tačiau ne taip, kaip tikėjausi. Žiūrėdama į dalyvių sąrašą mačiau, kiek moterų pavardžių priekyje ir su nuostaba gėrėjausi jomis ir galvojau, kaip taip įmanoma? Gal ir aš galiu pabandyti šiek tiek greičiau?" – davusi sau žodį E.Sakalaitė nutarė siekti naujų tikslų.

Pradėjo intensyviau treniruotis ir maždaug po pusantrų metų, 2016-aisiais tapo Lietuvos pusės maratono distancijos čempionato Nidoje nugalėtoja. Kaip ji sako, smagiai kalnuotą 21,1km distanciją karštą ankstyvo rudens popietę tąkart ji įveikė per 1 val. 32 min. ir 40 sek.

Pasiekimas: moteris džiaugiasi, kai jos dėka sportą atranda iki tol mažai judėję žmonės. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Įtraukė ir kitus

Pradėjusi bėgti, sportininkė nesustojo. Negana to, iškėlė naujos organizacijos I RUN LT vėliavą, o aplink save ėmė burti bendraminčius, organizuoti nemokamas bėgimo treniruotes. Tiesa, prasidėjus rudens ir žiemos sezonams, entuziastų srautai kiek sumažėjo, todėl daugkartinė čempionė dėmesį sutelkė į bendro fizinio rengimo treniruotes pradedantiesiems su bokso ir taekvondo elementais. Treniruotes lauke ėmė vesti ne tik grupėms, bet ir pavieniams asmenims.

"Jų metu stengiuosi įvertinti, kas labiausiai tinka žmogui. Pradedame nuo lengvo krūvio, vėliau įtraukiame elementariausius kovos menų elementus, tai padeda žmogui sustiprinti visus kūno raumenis, net ir smulkiuosius raumenukus, pagerina pusiausvyrą, mobilumą, lankstumą, reakciją ir prie visa to dar ir yra labai įdomios, žaismingos ir įtraukiančios. Tikrai daug smagiau, nei salėje kartoti tuos pačius pratimus su treniruokliais", – E.Sakalaitė pabrėžė, kad skirtingai dirbama su grupėmis ir su pavieniais žmonėmis, nes kiekvienas atvejis labai individualus, kiekvieno organizmas į krūvį reaguoja skirtingai. – Treniruotės žmonėms padeda pažinti save. Pradžioje atrodo, kad kūnas neklauso. Supranti, kiek daug reikia su savimi dirbti. Po mėnesio ar dviejų pamatai, kiek daug iš tikrųjų gali. Pasikeičia psichologija ir mąstymas. Labai smagu, kad žmonės juda. Smagu, kai savo treniruotėse pamatau ir vyresnio amžiaus žmones. Žmones, kurie visą gyvenimą nekentė sporto, o dabar nori pradėti judėti. Geriau pradėti vėliau nei niekada."

Pagalvokite, su kuo bėgti

Dėl tos pačios priežasties – kiekvieno žmogaus individualumo Eglė patarė vengti ir bėgiojimų grupėmis, kaip neretai tai daro draugės, nusprendusios atsikratyti papildomų kilogramų arba nuo pirmadienio keisti gyvenimo būdą.

"Žinoma, jei pajėgumas panašus, viskas labai gerai, nes bėgti kartu daug smagiau ir motyvacija žymiai didesnė. Manau, kad kiekvienam reikia turėti du bėgimo partnerius – vieną šiek tiek silpnesnio pajėgumo, kad padėtų išlaikyti lėtesnį tempą ir palengvinti treniruotes, ir kitą šiek tiek stipresnį, kad padėtų per sunkias treniruotes, pavyzdžiui, tempo bėgimus ir intervalus. Tik svarbu nepamiršti, kad svarbiausią dalį turi padaryti pats, jausdamas savo tempą, pajėgumą ir kūno signalus. Jeigu vienas iš partnerių visada bus per stiprus ir per greitas – gerų rezultatų ilgainiui nepasieks nė vienas. Nebus naudos, neliks ir malonumo", – sportininkė darsyk pabrėžė, kad, norint pradėti bėgioti, reikia į save investuoti.

Prieš pradedant bėgioti būtina atlikti kraujo tyrimus, pasitikrinti širdies darbą, įvertinti laikyseną ir traumų riziką, nes bėgimas nėra toks nekaltas sportas, kaip atrodo. Niekada nesportavusiam žmogui, anot E.Sakalaitės, sudėtinga įvertinti savo fizinį pajėgumą, todėl neretai pradedantieji persistengia. Taip patiriamos traumos ir krenta motyvacija sportui.

Svarbios detalės

Jei galimybės neleidžia bėgioti prižiūrint treneriui, iš pradžių reikia įsigyti bent jau laikrodį su pulso matuokliu. Be to, būtina pasirūpinti patogia avalyne ir orui tinkamais drabužiais.

"Žmonės galvoja, kad geriausias oras sportui yra vasara. Klystate. Dabar yra tas metas! Tik, žinoma, reikia žinoti, kaip rengtis, kad neperšaltumėte sportuodami. O dar svarbiau – bėgti ne per greitai", – sportininkė išdavė vieną nerašytą taisyklę, kurią, anot jos, turėtų prisiminti visi, besirausiantys drabužių spintoje.

Ruošiant aprangą bėgimui, prie jutiminės temperatūros reikia pridėti 10 laipsnių ir apsirengti pagal gautą rezultatą. Jei planuojate intensyvesnę treniruotę, galima pridėti net ir 15 laipsnių. Žinoma, svarbu neapsiriboti termometro rodmenimis ir atsižvelgti į tokius veiksnius kaip krituliai ar vėjas. Būtinai pasirūpinkite galvos ir kaklo apsauga. Šios vietos atiduoda labai daug kūno temperatūros.

"Sluoksniuokite aprangą, kad galėtumėte ją pakeisti, jei pasidarytų per daug šilta, klausykite savo kūno ir sportuokite", – E.Sakalaitė pabrėžė judėjimo naudą, ypač dabar, kai daugumos mūsų gyvenimai keliasi į virtualiąją erdvę ir namų biurus.

Batsiuvys be batų

Beje, nepasakiau, kad į sutartą vietą atėjau keliomis minutėmis vėliau, nei žadėjau, todėl laiptelius, vedančius link aukščiausių Dainų slėnio suolelių, bandžiau įveikti kuo greičiau. Uždusau, o sulig paskutiniais žingsniais maniau, kad prisėsiu.

"Kiek kartų įveiktumėte Dainų slėnio laiptelius jūs?" – bandydama atgauti kvapą pasiteiravau E.Sakalaitės, o išgirdusi atsakymą ir vėl trumpam nustojau kvėpuoti. Būdama geresnės formos Lietuvos pusmaratonio čempionė minėtą atstumą įveikia ir 30, ir 40 kartų. Tiesa, dabar tai esą padaryti būtų kiek sunkiau. Moteris juokavo, kad pernelyg didelis potraukis miltiniams produktams šiek tiek pakoregavo svarstyklių rodmenis.

"Kartu su I.Mikštaite, kuri dabar ruošiasi čempionatui, nutarėme susiimti", – E.Sakalaitė, tikino, kad grįžti į doros kelią jai neturėtų būti sunku. Šiuo metu ji intensyviai mokosi dietologijos, todėl geriau nei bet kas kitas žino, kokį maistą rinktis, kokiu mėgautis rečiau, o kokio visai atsisakyti. "Žinoma, žinias sunku pritaikyti praktikoje ir neretai būna taip, kad batsiuvys lieka be batų – viską žinau ir visiems patariu, bet tik ne sau. Nors pastebėjau, kad palikus profesionalųjį sportą mitybos svarba įgauna dar didesnę prasmę, nes supranti, kad gyvenimo kokybei tai turi pačią didžiausią įtaką", – paprašyta pasidalyti bent keliais deriniais, E.Sakalaitė pasirinko kelis rytinius variantus. Vienas jų – vidutiniškai keptas kiaušinis su neriebiu lydytu sūriu ir daržovių duona, gardinta avokadų užtepėle. Arba migdolų piene virta avižinė košė su bananu, graikiniais riešutais ir šaukštu traškaus riešutų sviesto.

"Gyvenime visur turi būti pusiausvyra", – atsisveikindama aukso vidurio taisyklę priminė E.Sakalaitė.