A. Ivanovaitė: istorija apie šlifuojamą ledo deimantą ir nevaikišką kasdienybę

Agnė Ivanovaitė vadinama Lietuvos dailiojo čiuožimo viltimi, nes neturėdama nė trylikos puikiausiai atlieka visus trigubus šuolius. Sunku surasti paaugliukei laisvą minutę tarp treniruočių ir pamokų, užtai kai jau pagaunu po lietuvių kalbos kontrolinio, sužinau viską. Ir kad juodvi su trenere Loreta Vitkauskiene gimusios po Skorpiono ženklu, ir kad Agnė labai mėgsta šokoladinius ledus, ir kad svajoja gimtadienio proga gauti kukurūzinį žaltį.

Dvi šeimos

Kauno žiemos sporto mokyklos "Startas" auklėtinės mama – Sandra Ivanovienė. Iš jos sužinau, kad Agnė auga sportininkų apsuptyje.

Visi Ivanovų šeimos nariai susiję su sportu: vyras ir dabar aktyviai žaidžia futbolą veteranų lygoje. Vyresnysis sūnus Justas – jau studentas, bet ilgą laiką sekė tėčio pėdomis. Vidurinysis Mantas nuo penkerių metų kasdien lanko dziudo, o jaunėlė Agnė – dailiojo čiuožimo treniruotes. Mama šiuo metu džiaugiasi atradusi naują veiklos sritį – siuva sukneles, skirtas dailiojo čiuožimo varžyboms, jas puošia žėrinčiais kristalais.

"Bet pagal išsilavinimą aš esu lengvosios atletikos trenerė", – šypsosi viską spėjanti mama Sandra, kurios virtuvėje jau nuo septynių ryto kaista trys didžiuliai puodai. Kam? "Na, pusryčiams, pietums ir vakarienei", – juokiasi ji, dukrą iš namų į Ledo areną turinti išruošti visai dienai. Rumšiškėse gyvenanti Agnė kasryt ima kuprinę, mobilųjį telefoną nuotolinėms pamokoms ir mamos paruoštus maisto davinius.

Čiuožimą Agnė atrado labai paprastai: Ledo arena buvo šalia futbolo maniežo. "Kol vienas brolis žaisdavo futbolą, mes su dukryte jo laukdavome. Sykį apsidairau – nėra vaiko. Ieškau šen, ieškau ten – dingo, prapuolė... Pasirodo, Agnytė pro tujų tarpą pas čiuožėjus į Ledo areną prasmuko ir žiūri, kaip lialės čiuožia... Ten ją ir pagavo viena mama, kuri nuvedė trimetę Agnytę pas trenerę Loretą Vitkauskienę", – pamena Sandra, esanti be galo dėkinga trenerei už dukros globą nuo pat mažumės.

"Visada mokiau Agnę, kad trenerės žodis yra šventas. Taip buvo mums su vyru įkalta į galvą, taip auklėjome ir savo vaikus", – dalijasi patirtimi buvusi lengvaatletė. Anot jos, dabar Agnė turi dvi šeimas – gimtoji laukia Rumšiškėse, o antroji – Ledo arenoje.

Palaiminimas: prieš startą trenerė Loreta suima Agnės rankas ir palinki sėkmės – tai judviejų tradicinis ritualas.

Įspūdingi pasiekimai

Kelerius pirmuosius metus Agnė tik vaikščiojo ant ledo. Užtat per pastaruosius ketverius tarsi išsiskleidė ir virto iš mažo po ledą šliaužiojančio vikšrelio skrajojančiu drugiu.

Mergaitė savo gabumais ėmė nenusileisti ir vyresnėms sportininkėms. A.Ivanovaitė atlieka visus trigubus šuolius ir mokosi jų kombinacijų, įvairiose tarptautinėse varžybose užima prizines vietas ir grįžta su aukso medaliais.

"Niekada neturėjome tikslo iš dukros padaryti kažką, bet faktai kalba patys. Šiandien ji – penkis kartus iš eilės Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė. Štai ir šį savaitgalį laukia varžybos Kaune..." – sunerimsta mama.

Paklausta, ar ji visuomet dalyvauja dukros varžybose, Sandra prityla. "Agnė galvoja, kad aš nežiūriu, bet išties visada pro kamputį stebiu... Nežinau, kodėl dauguma mergaičių nenori, kad mamos ateitų pasižiūrėti, kaip jos čiuožia. Ir neduok Dieve, jei pamatys. O dabar dar brendimas prasidėjo... Paauglystė..." – nutęsia moteris, kuriai dukra dar viską pasipasakoja: ir kas sekėsi, ir kas nesisekė per treniruotę.

Niekada neturėjome tikslo iš dukros padaryti kažką, bet faktai kalba patys. Šiandien ji – penkis kartus iš eilės Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė.

Pašnekinta apie traumas, Sandra sako, kad mėlynės jos dukros jau nebeima. Tiesa, vasarą čiuožėja buvo susilaužiusi padikaulį – nežinojo, ar galės normaliai treniruotis, nes bet kaip jau nebemoka ir nebenori. Laimei, greitai išsigydė ir grįžo į įprastą gyvenimą.

"Nuo mažens ta mūsų Agnė baimės visai neturėjo, o ir labai pakanti skausmui buvo. Ko kitas negalėtų – ji vis tiek darydavo. O ir gudrią galvą turi. Jei prašau ką padaryti, tai brolių rankomis darbus dirba", – juokiasi mama.

Atkakli nuo mažens

Ir Agnė, ir jos trenerė L.Vitkauskienė pagal Zodiako ženklą yra Skorpionės, gimusios vos kelių dienų skirtumu.

"Aš ilgai stebėjau, kuri kurią įveiks. Vis dėlto laimėjo patirtis ir amžius. Turbūt savi savų nekanda, – kvatojasi pašnekovė ir sako, kad Agnė aklai klauso trenerės, kuri jai yra be galo didelis autoritetas. – Mes patys su vyru turėjome trenerius, tad žinome, kokią svarbią vietą jie užima sportininko širdyje: juk ir aš pati, bėdai ištikus, pirmiausia skambindavau ne mamai, o treneriui!" – prisipažįsta ilgai sportavusi Sandra.

Paklausta, ar brendimo metais Agnės nevargina svorio problemos, Sandra atsidūsta. "Šiuo metu iš tiesų tenka reguliuoti maistą, valgyti tiksliai pagal treniruočių grafiką. Iš pradžių maisto tema neaktuali – valgo, ką nori, tačiau brendimo laikotarpiu, kad nenukentėtų visa, kas buvo pasiekta, mitybai tenka skirti nemažą dėmesį", – paaiškina čiuožėjos mama.

Per karantiną Agnei ir kitoms profesionalioms sportininkėms buvo sudarytos puikios sąlygos sportuoti. "Bet nuo septintos ryto čiuožti ateina daug vaikų, tad mes Agnei parinkome mokyklinį laiką – nuo devintos. Tada ledo aikštė laisva, galima tobulinti trigubus šuolius, kaskadas, mėginti tris su puse… Būna, kol dukra apšyla, per ausines pamokos klauso", – dalijasi Agnės kasdienybe mama.

Ji be galo dėkinga Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojams, geranoriškai padedantiems savo mokinei, leidžiantiems jai atsiskaityti po treniruočių. Dėl savo maksimalizmo ir mokytojų palaikymo Agnė neprastai mokosi, stengiasi išspausti iš savęs maksimumą mokydamasi visų dalykų.

Anot Sandros, dukra jau nuo mažens labai užsispyrusi: pati pradėjo važiuoti dviračiu ant dviejų ratų. O šeimai ilsintis Turkijoje užsimanė išmokti nardyti, tai per visas atostogas nuo ryto iki vakaro šokinėjo į baseiną, kol pavyko gražiai įnerti.

"Pastebėjau, kad dukra turi regimąją atmintį. Ji labiau ne klauso, bet suvokia naują informaciją akimis. Tereikia gerai ir aiškiai viską parodyti. Kalbant apie šuolio techniką galbūt yra sudėtingiau: daug visokių veiksnių daro įtaką", – aiškina buvusi lengvaatletė.

Kada mergaitė ruošia pamokas, ilsisi, nardo po socialinius tinklus, taip rūpinčius jos bendraamžiams? Į šį klausimą mamos atsakymas labai paprastas: "Tarp treniruočių!" Šiuo metu siuvimu užsiimanti Sandra net patalpas išsinuomojo kuo arčiau Ledo arenos – kad tik dukra, turėdama laisvesnio laiko galėtų pas mamą atbėgti.

"Kad jūs žinotumėte, kaip būna šalta žiemą toje mūsų ledo karalystėje… – aiškina moteris. – Tad Agnė nors trumpam pas mane į studiją užbėgusi gali apšilti, karštos arbatos atsigerti."

Princesės: ledo mergaitės – labai draugiškos, drauge leidžia laiką, švenčia viena kitos gimtadienius.

Šalčio įkaitai

Šeštadienio čiuožėja labai laukia, nes tądien tradiciškai yra visą kūną atpalaiduojančio masažo diena. Sekmadienį ji taip pat gali ilsėtis. Tuomet dažniausiai miega iki pietų, nes šeštadienį jau būna paruošusi pamokas.

"Kai matau, kad dukrai gresia persitempimas, prašau trenerės, kad išleistų mus ilgesniam savaitgaliui į Palangą. Visas laisvas laikas pas mus matuojamas Agnės, Manto ir tėčio treniruotėmis bei varžybomis. Jei jų nėra – kažkur lekiame. Atostogos mums irgi nėra paprastas dalykas. Juk namuose – net trys sportininkai! Bet mes įpratę, nesiskundžiame. Visą gyvenimą pagal varžybų grafikus gyvenome. Jei Agnė nelankytų čiuožimo, vis tiek scenarijus panašus būtų: tuomet prie kitų dviejų sportininkų reikėtų derintis, – juokiasi Sandra ir sako, kad jie patys su vyru kažkada taip gyveno. – Gimtadienį šventi tada, kai nėra varžybų. Į svečius pas draugus važiuoji tada, kai nereikia joms ruoštis ir pan."

Deja, ne visi moters pažįstami supranta tokį šeimos gyvenimo būdą. Kiti net kaltina ją, kad atima iš Agnės vaikystę. "Aš pati save prisimenu nuo ketverių metų, kai tėvai mane atidavė į sovietinę gimnasčių mokyklą. Žinant, kaip ten viskas būdavo griežtai, dabartinė Agnės situacija man atrodo visai normali", – juokiasi mama ir sako, kad jos dukrai lieka laiko ir "TikTok’ui", ir pabendrauti su draugėmis, kurių dauguma taip pat vos ne gyvena Ledo arenoje.

Ir viskas čia būtų puiku, jei tik žiemą toje sporto šventovėje nebūtų taip šalta. Mamos labai norėtų, kad čia atsirastų bent mažytis laisvalaikio kambarėlis, skirtas čiuožėjoms. Jos net pasiruošusios įrengti jį savo lėšomis, deja… Kol neįjungtas miesto centrinis šildymas, Ledo arenos drabužinėse tvyro šaltis. Tenka iš namų temptis šildytuvus, nes pirštinės, pačiūžos nedžiūva, o kelintą treniruotę iš eilės čiuožti su šlapiomis – menkas malonumas. Sandra pažada atsiųsti nuotrauką, kur Agnė, susisupusi į šiltą pledą, drabužinėje ruošia pamokas ir laukia kitos treniruotės.

Nelaiko savęs žvaigžde

Šios aukos – ne veltui. Sandra turi galvoje ne tik sportinius pasiekimus, bet ir naudą besiformuojančioms sportininkių asmenybėms.

"Šis sportas plečia akiratį. Aišku, kad Agnė dar nepasiekė to lygio, jog skristų į Didžiojo prizo ar Europos, Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatus, bet tikimės, kad visa tai bus ateityje. Kadangi varžybų išlaidas iš esmės apmoka tėvai, galime pasirinkti, kur norime vykti, kad kartu vaikai dar kažką ir įdomaus pamatytų. Paskutinė tolimesnė kelionė buvo į Budapeštą", – prisimena Sandra ir dėkoja Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijai už nupirktas pačiūžas, padengtą dalį kelionės išlaidų.

Laisvalaikis: čiuožėjų mamos stengiasi, kad nuvykusios į varžybas jaunosios čiuožėjos ir jų trenerė pamatytų vietos įžymybes.

Anot moters, šis sportas Lietuvoje pastaraisiais metais išgyvena nuosmukį ta prasme, kad nedaug vaikų ateina mokytis čiuožti. O ir iš atėjusiųjų didelė dalis greitai atkrinta, nes čia reikia dirbti ir tėvams. Kol jie nepavargsta vežioti savo vaikų į treniruotes, varžybas, dirbti furistais (taip iš pradžių Sandrą juokais vadino jos draugės), tol karavanas eina į priekį – vaikai čiuožia, siekia rezultatų. "Bet jei tik tėvelių entuziazmo nebelieka, ištirpsta ir čiuožėjai tarsi pakaitinus pavasario saulei..." – sako Sandra.

S.Ivanovienei atrodo, kad jos dukra, nors ir nemažai pagal amžių sporte pasiekusi, nelaiko savęs žvaigžde. Nuvažiavusi kitur ji mato, kiek daug puikių čiuožėjų ir kiek dar reikia dirbti.

"Pernykščiai Agnės rezultatai įeina geriausiųjų dešimtuką Europoje, tiesa, šioje statistikoje nėra Rusijos čiuožėjų, – sako mama, neakcentuojanti dukrai jos gabumų sporte. – Vos pamatau bent mažiausias žvaigždžių ligos užuominas, kaipmat raunu jas iš Agnės galvos su visomis šaknimis!"

Trenerė L.Vitkauskienė apie Agnę

Kiek per savo trenerės karjerą turėjau auklėtinių, Agnė – pati gabiausia. Užsiauginau ją nuo trejų metukų. Iš pradžių tas deimantas dar buvo nenugludintas, slėpėsi (juokiasi). Mergaitės gabumai sparčiai ėmė ryškėti nuo aštuonerių... Per vienus metus Agnė šaute iššovė į priekį. Galbūt dėl to, kad jau nuo mažumės kruopščiai stengėsi vykdyti visus trenerio nurodymus – juk žinote, kaip su kitais būna?! Kol vaikai maži, tie trenerio prisakymai – kojas tiesti, rankytes, nugarytes laikyti tiesias – pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Bet Agnytė buvo kitokia. Į savo sėkmę ji ėjo labai pamažu, girdėdama mane. Stengėsi viską daryti taisyklingai. Visko buvo – sėkmių ir nesėkmių. Bet darbštumas ir atkaklumas jos niekada neapleido.

Per karantiną daugeliui čiuožėjų Ledo arena tapo antraisiais namais. Ne išimtis – ir Agnė, kurios diena ant ledo prasideda 8.30 val., o baigiasi 18 val. Tarp treniruočių ji mokosi, atsiskaito už pamokas. Paskui vyksta bendro fizinio parengimo treniruotė su lengvosios atletikos trenere Sonata Ramoškevičiūte, choreografijos – su choreografe Regvita Janavičiene, tada – dar kelios treniruotės su manimi. Žodžiu, ant ledo mes gyvename… Užtai tokie rezultatai, kokius Agnė rodo dabar, – ne vieno žmogaus darbas, bet komandinė sėkmė. Dirbame tiek mes, treneriai, tiek ir Agnė, jos mama, sudaranti kuo geresnes sąlygas dukrai treniruotis. Net Agnės gimnazijos mokytojai – ir tie nelieka nuošalyje.

Ant ledo esu nuo XIX a. (juokiasi), tiksliau, nuo 1983-iųjų, kai baigiau Maskvoje mokslus ir grįžau treniruoti vaikų į Lietuvą. Gal pagaliau pradėjo veikti ir mano per daugybę metų kaupta patirtis? Žinote, gyveni ir mokaisi. Galbūt ir aš pradėjau jau kitaip žiūrėti į savo darbą, čiuožėjus. Juk aš dirbdama ant to ledo – jau sena baba (juokiasi) ir duok Dieve, kad tam mūsų visų drauge šlifuojamam deimantui sektųsi be traumų.

Agnė – trumpai

Mėgstamiausia pamoka: rusų ir anglų.

Nemėgstamiausia: lietuvių ir gamtos.

Čiuožimo varžybų talismanas: segtukas į varžybų suknelę.

Laisvalaikio veikla: mokausi važinėti riedlente.

Mėgstamiausias valgis: makaronai.

Valgis, kurio negalima dažnai valgyti, bet labai norisi: šokoladiniai ledai.

Šiuo metu sunkiausia ant ledo: vienas toks šuolis (juokiasi) – trigubas flipas.

Ritualas prieš startą: trenerė suima mano delnus, liepia susikaupti, neskubėti ir daugiau greičio.

Ką galvoja prieš pradėdama programą: kaip kuo geriau atlikti elementus.

Mylimiausia čiuožėja: Aleksandra Trusova – ji atlieka tokius šuolius, kurių beveik nė viena merginų nesugeba.

Sunkiausias šuolis: trigubas ritbergeris.

Ką pasakytų savo trenerei Loretai: dabar?.. Pasakyčiau, kad viskas bus gerai.

Didžiausia svajonė: kalbant apie čiuožimą – svajoju atlikti tris su puse ir keturgubus šuolius, o apskritai – kad gyvenimas būtų geras, ne pats geriausias, bet ir ne pats blogiausias.

Šios vasaros planai: važiuoti į sporto stovyklą ir iššokti tris su puse.

Mylimiausias gyvūnas: kukurūzinis žaltys, bet man tokio laikyti niekas neleistų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių