Sporto federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms paskirstyta 10 mln. eurų

  • Teksto dydis:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija penktadienį pranešė paskirsčiusi 10 mln. eurų sporto federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms.

7,4 mln. eurų skirti 36-ioms strateginių sporto šakų ir į olimpinių žaidynių programą įtraukų sporto šakų federacijoms. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausia lėšų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – 927 tūkst. eurų.

779 tūkst. eurų skirti lengvosios atletikos, 719 tūkst. eurų – irklavimo, beveik 547 tūkst. eurų – baidarių ir kanojų irklavimo, 516 tūkst. eurų – krepšinio federacijoms.

1,4 mln. eurų paskirstyti 27-ioms į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijoms.

Neįgaliųjų sporto organizacijų įgyvendinamoms aukšto meistriškumo programoms šįmet skirta 1,2 mln. eurų.

Ši suma artimiausiu metu bus paskirstyta Lietuvos aklųjų sporto federacijai, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, Lietuvos paralimpiniam komitetui, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui ir Lietuvos specialiosios olimpiados komitetui.

Pasak viceministro, lėšos organizacijas šiemet pasieks anksčiau.

„Šiais metais valstybės lėšos sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms paskirstytos anksčiau, o tai reiškia, kad ir pinigai jas pasieks anksčiau – ne balandį ar gegužę kaip buvo iki šiol, o pirmaisiais metų mėnesiais“, – pranešime teigė už sportą atsakingas viceministras Linas Obcarskas.

„Siekiame užtikrinti nepertraukiamą aukšto meistriškumo sporto finansavimą“, – sakė jis.

Remiantis pernai gruodį Vyriausybė patvirtintais Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo pakeitimais, šiemet, kaip ir pernai, skiriant finansavimą sporto federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms buvo atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį konkrečiai sporto šakai.

Ministerijos teigimu, kadangi dauguma svarbiausių tarptautinių varžybų – olimpinės, paralimpinės žaidynės, visų amžiaus grupių pasaulio bei Europos čempionatai – buvo atšauktos ar perkeltos į 2021 ar 2022 metus, skiriant finansavimą buvo vertinami skirtingais laikotarpiais sportininkų pasiekti rezultatai.

Iki COVID-19 pandemijos finansavimas aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimui buvo skiriamas įvertinus atitinkamos sporto šakos sportininkų ketverių pastarųjų metų pasiekimus aukšto meistriškumo sporto varžybose.

Skiriant valstybės finansavimą taip pat vertinamas sporto šakos masiškumas, gerojo valdymo praktika organizacijoje.

Strateginių sporto šakų plėtojimui valstybė teikia prioritetą, taigi skirstant valstybės biudžeto lėšas strateginių sporto šakų programoms pridedama daugiau vertinimo balų ir šių sporto šakų federacijos atitinkamai gauna didesnį finansavimą.

Pagal 2021 m. gruodį Vyriausybės patvirtintus strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus, sporto šaka laikoma strategine, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą ir toje sporto rungtyje besivaržantys Lietuvos sportininkai nuo 2013 m. sausio 1 d. užėmė bent vieną iš: 1–8 vietų olimpinėse žaidynėse, 1–6 vietą pasaulio čempionate, 1–3 vietą Europos čempionate, 1–30 vietą Profesionalų teniso asociacijos ar Moterų teniso asociacijos reitingų kvalifikacijoje.

Strateginių sporto šakų sąraše šiuo metu yra 15 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, greitasis čiuožimas, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo ir gimnastika.

Šįmet nuspręsta valstybės finansavimo neskirti Lietuvos dziudo federacijos vykdomai aukštojo meistriškumo programai.

Ministerijos Vidaus audito skyriui atlikus Dziudo federacijos valstybės biudžeto lėšų naudojimo patikrinimą  – atliktas lėšų, skirtų 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programai įgyventi, auditas – rasta esminių pažeidimų, kurių federacija nesutiko ištaisyti.

Valstybės finansavimas šįmet taip pat neskirtas Lietuvos universalios kovos federacijai ir Lietuvos tautinių imtynių federacijoms, nes jos nepateikė visų dokumentų ir informacijos, reikalingų siekiant gauti valstybės finansavimą.

„Visiems taikome griežtus skaidrumo reikalavimus. Visoms federacijoms jie vienodi. Jeigu nesilaikoma reikalavimų, federacija turi susitaikyti su pasekmėmis. Visuomenė turi teisę žinoti, kur naudojamos sporto federacijoms skirtos lėšos ir kad jos naudojamos pagal paskirtį“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pernai sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų vykdomoms aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti iš viso skirta 9,7 mln. eurų, 2020 metais – 7 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tamsta

Tamsta portretas
Medalių yra ir nemažai jūsų minimiems pasibegiojimams su kompasu tai yra viena sunkiausiu ir intelektualiausiu sporto šakų pasaulyje

Pilietis

Pilietis portretas
Kas man gali paaiškint ,kaip, NEOLIMPINEI SPORTO ŠAKAI, kur visose varžybose, dalyviai susimoka mokestį už dalyvaimą varžybose, skiriama beveik ketvirti milijono, tai grynai mėgėjų pasibėgiojmas su kompasu ir metai iš metų jiems skiriamos milžiniškos lėšos pasibėgiojimui savo malonumui su žemėlaiu ir kompasu rankoj.Tai gerokaai daugiau nei kellioms olimpinėms sporto šakoms. Nei žinomumo, nei medalių. Tai grynas bizniukas, kur kažkas užsimerkia ir nemato versliuko.Dar skirkit pinigų kortų lošėjams ir medžiotojams...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių