Dalyvių rekordą pasiekęs Olimpinio švietimo forumas: problemos, patirtys ir sprendimų keliai

  • Teksto dydis:

Fizinis raštingumas, naujas požiūris į visuomenės ir vaikų fizinį aktyvumą kaip niekad aktualus. Tą patvirtino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) surengtas Olimpinio švietimo forumas „Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą“.

Internetu vykęs renginys sulaukė 1300 dalyvių – tiek prisijungusių pedagogų, trenerių, savivaldybių atstovų ir kitų sričių specialistų klausė tarptautinį pripažinimą pelniusių ekspertų pranešimų ir diskusijų.

Renginio įrašą rasite čia

„Man džiugu pasveikinti jus visus, paskatinti olimpines vertybes puoselėjančias iniciatyvas, ypač tas, kurios suteikia sparnus mūsų jaunajai kartai, o fizinio raštingumo sklaida būtent tokia ir yra. Mūsų mokytojai ir pedagogai atsidūrė laikmečio iššūkių smaigalyje. Šiandien jūs turite būti ypatingai išradingi ir motyvuoti, norėdami pažadinti vaikuose judėjimo džiaugsmą, pergalės siekį, o mokyti ikimokyklinio amžiaus vaikus siekti tikslų kryptingai ir valingai net ir tada, kai kasdieninis gyvenimas jums labai pasikeitęs, yra ypač sudėtinga“, – forumą sveikino pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, pabrėžusi, jog stebuklus sukuria tikslingai veikiančios bendruomenės.

„Būtent mokytojai gali parodyti vaikui sportą, pačius įvairiausius judėjimo būdus, kartu išbandyti pačių įvairiausių sporto šakų, kad ūgtelėję vaikas turėtų iš ko rinktis ir atrastų savo sveiko gyvenimo būdą, o gal net ir savo didįjį sportą. Nuo mažens ugdydami įprotį sveikai gyventi, kuriame sveiką visuomenę. Nepamirškime, o kartais tai pasimiršta, kad vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžių.

Taigi, turime pasitempti ir mes patys“, – atidarydama forumą kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė, socialinių mokslų daktarė Jurgita Šiugždinienė, pridūrusi, jog jos vadovaujama ministerija yra atkreipusi dėmesį į fizinio ugdymo pamokas – jų kiekį ir kokybę, nes tai ypač svarbu šiuo sudėtingu laikotarpiu. Ministrė paragino mokytojus skirti vaikams kuo daugiau užduočių, kurias reikia atlikti lauke, o ne tik sėdėti prie kompiuterių ekranų: „Žvelkime inovatyviai – juk matematikos užduotis galima atlikti ir fizinio ugdymo pamokų pagalba.“

Sveikindama forumą jo iniciatorė – LTOK prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė pasidžiaugė, kad pandemijos metu ypač išsigrynino keliamos problemos aktualumas, o pirmąsyk internetu vykstantis renginys sulaukė tokio didžiulio susidomėjimo.

„Pandemija privertė apmąstyti, kas mums iš tikrųjų yra svarbu. Ir pagaliau supratome, svarbu fizinis aktyvumas ir fizinis raštingumas. Tą šiandien mes matome ir džiaugiamės, nes turime prisijungusių prie kompiuterių ekranų beveik pusantro tūkstančio. Smagu, kad tai – dar viena galimybė permąstyti, peržiūrėti ir galbūt pasimokyti. Visiems linkiu, kad ši pandemijos pamoka, šios dienos forumas, būtų tikrai labai naudingas. Galbūt pavyks situaciją, kuri dabar yra tokia keista šiek tiek pagerinti ir ateityje būsime fiziškai aktyvesni, raštingesni ir judėsime į priekį“, – kalbėjo LTOK prezidentė, po sveikinimų aktyviai įsijungusi į Lietuvos sporto universiteto docentės, motyvatorės, sveikos gyvensenos ekspertės Simonos Pajaujienės moderuojamą diskusiją.

Tai – ne tik sveikata

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Mitybos, fizinio aktyvumo ir nutukimo programų vadovas dr. Kremlinas Wickramasinghe kalbėjo, kaip jo atstovaujama organizacija skatina sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą Europos regione. „Fizinis neveiklumas – įvairių ligų rizikos faktorius“, – priminė Oksfordo universitete visuomenės sveikatos daktaro laipsnį apsigynęs ekspertas. Sergamumą neužkrečiamomis ligomis lemia ir fizinio raštingumo bei su juo susijusio įkvėpimo judėti stygiaus. „Sveikata – tikrai ne tik gydytojų reikalas“, – priminė ekspertas, pridurdamas, kad pajudėti – ištiesti kojas, daryti pratimus namuose galime kiekvienas net ir šiais laikais, kuomet daugybė žmonių dirba ir mokosi prie kompiuterio ekranų.

Europos fizinio ugdymo asociacijos buvusi prezidentė Rose–Marie Repond iš Šveicarijos kalbėjo, kodėl, kiek fizinis raštingumas svarbus kokybiškam žmogaus formavimuisi, kad tai – viso gyvenimo darbas ir kelias. „Fizinis raštingumas – sudėtinga sąvoka, labai svarbi švietimo sritis, apimanti fizinę, kognityvinę, emocinę ir socialinę sferas“, – kalbėjo ekspertė ir pateikė pavyzdį iš savo šalies.

Viena, regis, grynai fizinė veikla – slidinėjimas, tampriai susijęs su kitais gyvenimo aspektais. Šveicarijoje tai – ir kultūrinis patyrimas, ir emocinė bei socialinė sritis, nes slidinėjama su kitais žmonėmis. Fizinį aktyvumą ji lygino su Mendelejevo lentele: fiziškai aktyvaus žmogaus jungtys su kitais elementais stipresnės, jis gali daugiau visose sferose. Ne be tos priežasties svarbiausios pasaulinės organizacijos jau seniai įtraukia fizinį raštingumą į įvairius projektus ir visaip skatina jį ugdyti.

Pradėti nuo mažų dienų

Diskusijoje „Fizinis raštingumas – būtinas kokybiškam gyvenimui. Kaip galime įgyvendinti šią nuostatą?“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė paprastai ir aiškiai įvardijo, kodėl ėmėsi šios temos: „Olimpinis judėjimas – ne tik didysis sportas ir medaliai. Mums ne tas pats, kaip auga mūsų vaikai. Fizinio raštingumo visiems labai trūksta. Gali nupirkti dešimt dviračių, bet jei žmogus nemokės juo važiuoti?“

Pedagogė, trenerė, organizacinės psichologijos ekspertė Rima Vanagė vėliau vykusioje diskusijoje „Kokia galėtų būti fizinį raštingumą formuojanti aplinka?“ kalbėjo, kokia svarbi tėvų ir pedagogų įtaka, jų gyvas pavyzdys diegiant fizinio raštingumo principus. Apie aplinką, kurioje vaikai mokosi fizinio raštingumo, pasakojo Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas ir Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis, kurio įstaiga net suplanuota taip, kad mokiniai būtų skatinami judėti, būti gamtoje.

Abiejų diskusijų dalyviai sutarė, jog labai svarbu vaikams augant suteikti galimybę rinktis – parodyti jiems kuo daugiau sporto šakų, žaidimų, būdų ir priemonių judėti. Kuo daugiau judėjimo formų, tuo lengviau vaiką sudominti, leisti išsirinkti tinkamiausią, kuri galbūt kada nors taps jo, aukšto meistriškumo sportininko, keliu, o galbūt liks tik naudingu laisvalaikio leidimo būdu. „Vaikai dar nemoka kalbėti, bet jau pirštu brauko telefono ekraną“, – Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, jog svarbu fizinio raštingumo mokyti ir būti pavyzdžiu vaikams, kol jie dar maži.

Kaip paskatinti vaikus būti fiziškai aktyviais?

Pranešimą svarbia „Kaip sukurti fiziškai raštingą visuomenę?“ skaitė Jaunimo sporto fondo mokymų vadovas Kevinas Bartonas iš Didžiosios Britanijos, kalbėjęs apie fizinio raštingumo ugdymą keliais etapais – ikimokyklinį, pradinukų, vyresnių nei vienuolikos moksleivių. Jis taip pat pritarė minčiai, jog ankstyva specializacija – vaiko nukreipimas į konkrečią sporto šaką nėra gerai, reikia leisti jam rinktis.

Tam pritarė ir lektorė iš Jungtinės Karalystės Philippa Youlden, taip pat atstovaujanti Jaunimo sporto fondui. Ji išskyrė tris nuo žodžio „fizinis“ neatsiejamas kryptis: aktyvumą, ugdymą, raštingumą, pabrėžė visų jų svarbą itin ankstyvame amžiuje, priminė, jog visų vaikų negalima lyginti – kiekvieno fizinė raida skirtinga. Ir Philippa Youlden, ir kiti kalbėtojai priminė fizinio ir emocinio raštingumo sąsajas. Apie jas, o ypač – emocinį raštingumą daugiausia šnekėjo pranešėja iš Lietuvos – Pozityvaus ugdymo instituto vadovė Irma Liubertienė. „Mūsų tikslas – pasiekti, jog vaikai norėtų būti fiziškai aktyviais ne tik pamokų metu, bet ir laisvalaikiu. Kad užaugę jie taptų tokiais pat aktyviais suaugusiais. Tam, kad vaikas rinktųsi judėjimą laisvalaikiui, jis turi būti malonus – suteikti malonias emocijas”, – aiškino ji ir visiems patarė pirmiausia atpažinti savas, tada – kitų emocijas. Tai labai aktualu pedagogams, ypač – fizinio ugdymo.

Kodėl fizinis raštingumas šiandien taip svarbu, kalbėjo ir Drew Mitchell iš Kanados – buvęs profesionalus sportininkas, treneris, sporto vadybininkas, dabar – lektorius, „Sport for Life“ – Sportas gyvenimui asociacijos fizinio raštingumo direktorius.

Visų lektorių pranešimus vienijusi bendrystė – pabrėžti fizinį raštingumą kaip būtinybę, kurios reikia mokytis taip pat kaip kalbos, matematikos ar kitų disciplinų. Kuo anksčiau pradėsime, tuo natūraliau šį įgūdį gaus ir jį lavins vaikai. Geriausia mokykla jiems – fizinį aktyvumą skatinanti aplinka, judėti tinkamos sąlygos ir įkvepiantis šalia esančių suaugusiųjų – tėvų, trenerių, pedagogų pavyzdys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių