Vasaromis jose žaisdavo ne tik mėgėjai, bet ir profesionalūs sportininkai, vykdavo įvairūs renginiai, Lietuvos ir tarptautinės paplūdimio tinklinio varžybos. Tačiau ši vasara kitokia – paplūdimio aikštelių nebėra, o renovuojamoje teritorijoje pluša statybininkai.

Praėjusių metų spalį Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad tęsiant Neries krantinės atnaujinimo darbus 2019 m. bus kardinaliai pertvarkyta ir teritorija prie Baltojo tilto.

"Pertvarkymo metu bus išmontuotos senos sporto aikštelės ir kompleksiškai atnaujinta sporto zona, tuo pat metu įrengtos devynios naujos paplūdimio tinklinio aikštelės su nauja smėlio danga, iš kurių viena bus aptverta tribūnomis ir skirta rengti profesionalius tarptautinius turnyrus", – pranešime spaudai informavo savivaldybė.

Tuo metu buvo planuojama, kad sporto aikštelės bus įrengtos 2020-ųjų pavasarį. Tačiau šių metų birželį pasirodė informacija, kad darbai įstrigo, o Vilniaus savivaldybė galvoja apie galimybę nutraukti turimą sutartį su rangovais. Kalbėdamas su "Vilniaus diena" Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tuomet teigė, kad darbai buvo sustoję dėl kelių priežasčių: reikėjo atlikti archeologinius tyrimus, o jie daromi tik labai konkrečiu metų laiku nuo balandžio, po to teko laukti išvadų, ekspertizių, vėliau atsirado problemų su rangovu. P.Poderskis žadėjo, kad bus rastas sprendimas: arba darbo imsis dabartiniai subrangovai, arba sutartis bus nutraukta, o rangovai įtraukti į juoduosius sąrašus. Netrukus sostinės savivaldybės atstovai "Vilniaus dieną" informavo, kad "visi darbai vyksta pagal nustatytus terminus" ir planuojama, jog erdvės prie Baltojo tilto bus atnaujintos kitą vasarą.

Lietuvos tinklinio federacijos viceprezidentas Marius Vasiliauskas "Vilniaus dienai" sakė, kad be paplūdimio tinklinio Vilnius neliko.

"Treniruotėms skirtų privačių aikštelių Vilniuje yra tikrai nemažai. Mūsų žiniomis, jose sportuoja daug tinklinio entuziastų ir mėgėjų – sunku pasakyti tikslų skaičių, tačiau oficialioms varžyboms tinkamų aikštelių šiuo metu nėra", – teigė M.Vasiliauskas.

– Kokią įtaką paplūdimio tinkliniui sostinėje daro prie Baltojo tilto vykstantys teritorijos pertvarkymo darbai?

– Infrastruktūros nebuvimas sąlygojo tai, kad šį sezoną Vilniuje nevyksta nei tarptautinių, nei nacionalinių paplūdimio tinklinio renginių, kadangi tiesiog nėra galimybių juos rengti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad prie Baltojo tilto buvusiuose aikštynuose šios sporto šakos mėgėjai galėjo žaisti ir nemokamai, o šiuo metu Vilniuje nėra infrastruktūros, kuri būtų laisvai prieinama (nemokama) jaunimui ir sportininkams, kurie yra priversti derintis prie privačių, komerciniais pagrindais veikiančių aikštelių. Tai apsunkina sportininkų rengimą.

– Pastaraisiais metais kiekvieną vasarą Vilniuje vykdavo įvairios paplūdimio tinklinio varžybos. Kaip pasikeitė varžybų geografija šią vasarą?

– Šią nišą užpildė Klaipėdos ir Rokiškio miestai, kur savivaldybės parodė didelį susidomėjimą ir iniciatyvą organizuoti tarptautinius renginius. Didelės tarptautinės varžybos įvyko pačiame Klaipėdos centre, jos sutraukė didžiulį žiūrovų skaičių. Be to, šį savaitgalį Klaipėdos Melnragės paplūdimyje vyks ir Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionatas. Rokiškyje šią vasarą įvyko Rytų Europos tinklinio zoninės asociacijos varžybos, kuriose labai gerai pasirodė Lietuvos sportininkai, Linas Petravičius ir Edvinas Vaškelis užėmė pirmą vietą, o Audrius Knašas ir Patrikas Stankevičius iškovojo bronzą. Šių savivaldybių iniciatyvos išlieka ir dėl ateities renginių.

Visos sporto perspektyvos miestuose priklauso nuo finansavimo ir esamos infrastruktūros.

– Kada tikitės išmėginti aikštynus prie Baltojo tilto, gal turite būsimų renginių projektų kontūrus?

– Labai laukiame atnaujintų aikštynų, nes atsiradus numatytai infrastruktūrai miestas turės galimybę rengti aukšto lygio tarptautinius tinklinio renginius, kurie dažniausiai pritraukia labai daug dėmesio ir susidomėjimo, suvažiuoja geriausi Europos ir pasaulio sportininkai, susirenka daug žiūrovų. Tačiau daug kas priklausys nuo tų aikštynų administravimo planų, numatytos paskirties visuomeniniams poreikiams dalies. Kol kas mes dar nežinome sąlygų, kuriomis bus įmanoma naudotis tuo aikštynu, kokios sąlygos bus keliamos naudoti aikštyną oficialiems ir tarptautiniams renginiams, sportininkų ir mėgėjų naudojimui.

– Kaip vertinate paplūdimio tinklinio perspektyvas Vilniaus mieste? Ko labiausiai trūksta?

– Visos sporto perspektyvos miestuose priklauso nuo finansavimo ir esamų aikštelių. Naujos, tarptautinius standartus atitinkančios infrastruktūros atsiradimas tiktai teigiamai prisidėtų prie tinklinio sporto šakos populiarinimo ir matomumo, suteiktų galimybes rengti Lietuvoje aukšto lygio tarptautinius renginius. Tačiau Vilniaus miestui labiausiai trūksta ne tik vietų, kur galėtų laisvai arba prieinamomis kainomis sportuoti tinklinio sporto šakos entuziastai, būti rengiami didelio meistriškumo sportininkai, bet ir sporto klubų finansavimo skaidrumo. Prie to prisidėtų detalaus lėšų paskirstymo sporto klubams kriterijų ir lėšų panaudojimo viešinimas. Taip pat padėtų ir savivaldybės valdomų infrastruktūrų prioriteto didelio meistriškumo sportininkams rengti suteikimas.

– Nuo 2011 m. Lietuvos paplūdimio tinklinio ambasadorėmis buvo Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė, bet pernai šis auksinis duetas iširo. Kas dabar yra moterų ir vyrų paplūdimio tinklinio lyderiai?

– Paplūdimio tinklinyje lyderiais laikomi daugiausia pasaulio reitingo taškų turintys sportininkai. Šiuo metu daugiausia pasaulio taškų turi 98 vietą olimpiniame reitinge užimančios tinklininkės Vytenė Vitkauskaitė ir Urtė Andriukaitytė bei 47-oje pozicijoje esantys Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. Šie sportininkai visą sezoną dalyvauja įvairiuose pasaulio turuose ir kaupia reitingo taškų kraitį.

– Kokie yra geriausi paplūdimio tinklininkų pasiekimai šiais metais?

– Geriausi pasiekimai tikriausiai yra tie, kuriuos pagal nustatytus kriterijus vertina Kūno kultūros ir sporto departamentas. Pagal šiuos kriterijus šį sezoną jaunimo čempionatuose – Europos U-18, U-22, U20 Lietuvos jaunimo merginų ir vaikinų rinktinės pasiekė 9-as vietas. Taip pat labai gerai sekasi vis populiarėjančiame sniego tinklinyje, čia Vilniaus miesto klubo "Auksma" sportininkės trečiajame pasaulio ture Argentinoje užėmė 9-ąją vietą, o prieš tai buvusiame pasaulio ture Italijoje buvo 5-os.

– Šiais metais prasidėjo ir atranka į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Kokie šansai jose išvysti Lietuvos paplūdimio komandą?

– Tokijo olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvaus po 24 vyrų ir moterų komandas. Po 15 komandų į jas pateks pagal Tarptautinės tinklinio federacijos sudaromą reitingą, po vieną vietą bus skirta visų žemynų Kontinentinės taurės varžybų laimėtojams, dar viena vieta atiteks šių metų pasaulio čempionams, o du kelialapiai bus išdalinti papildomame atrankos turnyre. Šiuo metu vietas olimpiniame turnyre turi šeimininkų komandos.

Lietuvos sportininkai labai sėkmingai įveikė pirmąjį atrankos barjerą, pateko į antrąjį etapą, kuris vyks 2020 m. gegužę. Aišku, kad tikimės geriausio rezultato ir sėkmingo patekimo į atrankos finalus. Prieš ketverius metus Lietuvos moterų rinktinės narės M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė jau buvo patekusios į Kontinentinės taurės finalinį etapą, bet tada jos liko per žingsnį nuo kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Taip pat sportininkai važinėja po pasaulio turus ir kaupia reitingo taškus, reikalingus patekti į olimpiadą, tad bandysime patekti įvairiais būdais.