Vien šis skaičius neatskleidžia to, kaip smarkiai per pastaruosius metus Dakare sustiprėjo konkurencija. 2019 metais rekordinę Baltijos šalių lenktynininkams 11-ąją vietą užėmę B. Vanagas su Sebastianu Rozwadowskiu nuo lyderio buvo atsilikę 8 valandomis. Šiais metais su F. Palmeiro liko 12-ti, tačiau nugalėtojas buvo nutolęs tik 5 valandomis.

Reikia vis daugiau pastangų

Užimta vieta, pastebėjo B. Vanagas, yra labiausiai gerbėjams ir žiniasklaidai matomas rodiklis, kuris jis gali tapti pretekstu skambiai antraštei, tačiau neatskleidžia viso konteksto. Komandai tai svarbu dėl formuojamos visuomenės nuomonės, tačiau dedamųjų – gerokai daugiau.

„Mes kaip profesionalai privalome žvelgti giliau, nes tik po to, kai susitvarkome svarbiausius bazinius dalykus, keičiasi ir antraštė arba, kitaip tariant, – galutinė mūsų vieta“, – dėstė lenktynininkas.

Dakare pasiekti geresnį rezultatą su kiekvienais metais tampa vis sudėtingiau ir tai, anot B. Vanago, geriausiai iliustruoja didžiulės pasiruošimui ir pačioms lenktynėms reikalingos pastangos. Automobilių sporte jos daugiausiai eikvojamos dviem – žmogiškųjų resursų ir finansinių išteklių – pavidalais.

„Sukauptas biudžetas yra labai svarbi to dalis, tačiau reikia nepamiršti, kad jeigu tu ar komanda priiminėsite prastus sprendimus, joks kiekis pinigų neišspręs visų jūsų problemų“, – konstatavo lenktynininkas.

B. Vanagas su komanda senokai pasiekė tokį lygį, kuriame nebeliko ženklią įtaką rezultatui galinčių padaryti didelių pavienių sprendimų. Sportininko teigimu, dabar tenka tobulinti tūkstančius mažų smulkmenų, kurios dienos pabaigoje gali suteikti tą nedidelį pranašumą.

„Galiausiai visos tos smulkmenos virsta laiku, kuris yra didžiausias mūsų priešininkas. Visos dėl aukščiausių pozicijų kovojančios komandos dirba būtent gludindamos smulkmenas, nes esminiai sprendimai visų jau apgalvoti ir labai panašūs“, – dėstė sportininkas.

Svarsto apie komandos augimą

Anot B. Vanago, kiekvienais metais įgyjant vis daugiau patirties jo požiūris į Dakarą pamažu keičiasi. Vienaip į ralio maratoną žiūrėjo kol dar nebuvo jame dalyvavęs, kitaip po pirmojo finišo, o dabar devynerių startų supratimas jau visiškai kitoks. Tolygiai augo ir lūkesčiai.

Lenktynininkas pradeda jausti ne tik paskutinio įveikto ralio maratono, bet ir visų praeities Dakarų paliktą nuovargį. Pagal krūvį, kalbėjo jis, šios varžybos primena olimpines žaidynes, tačiau jei pastarasis sporto renginys vyksta kas ketverius metus, tai didžiausias ralio maratonas – kasmet.

„Devyneri ralio maratonai olimpiečio gyvenime turbūt atitiktų 36 metus. Vargiai surastume tokį atletą, kuris būtų dalyvavęs devyneriose olimpinėse žaidynėse, nes profesionalų sportavimo laikas yra trumpesnis. Nuovargis tikrai kaupiasi, nes per visus tuos metus tai buvo darbas be atostogų“, – kalbėjo jis.

Visgi lenktynininkas patikino, kad nepaisant per tiek metų tekusių išbandymų noras dalyvauti ir tikėjimas savimi bei komanda niekur nedingo.

B. Vanagas patvirtino, kad šiuo metu dar svarstoma, kokio dydžio turėtų būti išskirtinį statusą turinti „Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ komanda. Ketinama šiek tiek plėsti sudėtį, tačiau labiau orientuojamasi ne į kiekybę, bet į kokybę.

„Kalbant apie kitų šalių lenktynininkus, labai tikėtina, kad kitame Dakare mūsų gretas papildys toks sportininkas. Galbūt tai nutiks jau ateinančiame ralio reidų sezone“, – intrigavo jis.