Auksu Lietuvai suspindusio čempionato užkulisiai: netikri pinigai, miegantys žurnalistai ir kitos keistenybės (fotoreportažas)

Pasaulio vandens sporto šakų čempionate Barselonoje šiandien - tyla prieš audrą. Mūsų šalies plaukimo mėgėjai laukia šeštadienio ir sekmadienio, kai Rūta Meilutytė šturmuos antrąją ir paskutinę aukštumą, mėgindama užsikabinti dar vieną medalį. Tuo tarpu pirmenybėse dirbantys mūsų šalies žurnalistai seka kiekvieną auksinės žuvelės žingsnį.

Savų meilutyčių turi daugelis iš kelių šimtų žiniasklaidos atstovų, į Barseloną sugūžėjusių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Anglų, prancūzų, vokiečių, persų ir bengalų – čempionato spaudos centras skamba ir populiariausiomis, ir egzotiškiausiomis kalbomis. Organizatoriai tikina išdalinę net 14 tūkst. akreditacijų, nemenka dalis jų – teko varžybų svečiams, patiems dalyviams, FINA (Tarptautinės vandens sporto federacijos) atstovams bei, žinoma, žurnalistams.

Darbas spaudos centre prasideda prieš rytinius startus, o baiginėjasi gerokai po vidurnakčio. Vieni atkakliausių naujienų kūrėjų – svečiai iš Azijos, spėjantys ir prakalbinti net ir uždariausius sportininkus, ir po kaulelį išnarstyti varžybų peripetijas. Pietaujama čia pat įsikūrusioje žiniasklaidos valgykloje arba pasisotinama spaudos salėje dalinamu jogurtu. O jei taupai laiką ir jėgas: pietų poguliui tinka ir darbo stalas.

Savo specifiniu ritmu gyvena ir čempionato kaimelis, nusidriekęs „Palau Sant Jordi“ arenos pašonėje.

Lankytojus maitina „Planet water“ ribose įsikūrę lauko barai ir restoranai, o būrys savanorių pasirengę bet kada padėti žingeidžiam turistui – parodyti turnyro suvenyrų parduotuvę, kurioje, tiesa, nelabai ką nupirksi, nors ir turėtum šūsnį eurų. Kaimelyje galioja sava valiuta. Už kiekvieną spalvotą plastikinę monetą savotiškoje pinigų keitykloje tenka pakloti po 3 eurus. Tik tada gali pradėti dairytis – užkandžių, kavos ar suvenyrų.

Didžiausią „Sant Jordi“ žiūrovų auditoriją sutraukia plaukimo varžybos. Vandensvydžio atviroji arena užsipildo jau vakarop, kai prasideda svarbiausios kovos, o ir Viduržemio karštis taip nebevargina. Estetiškesnių polinkių sporto mėgėjai renkasi šuolių į vandenį pirmenybes, kuriose tampa kvapą gniaužiančios kūno plastikos ir koordinacijos liudininkais.

Jei pabosta sportinės aistros, čia pat kaimelyje galima pasportuoti – kasryt vyksta nemokamos aerobikos pamokos, o vakare pašėlti roko grupės koncerte.

Visai greta „Palau Sant Jordi“, kurioje kadaise vyko ne vienerios Lietuvos krepšinio rinktinės varžybos, stūkso Barselonos olimpinis stadionas. Būtent šioje šventovėje virė 1992 metų olimpinių žaidynių, kuriose debiutavo nepriklausomos mūsų šalies komanda, aistros.

Netoliese duris atvėrė buvusio IOC (Tarptautinio olimpinio komiteto) ilgamečio prezidento Juano Antonio Samarancho muziejus. Nors jis ir vangokai lankomas, retas kuris Barselonos svečias praeina nesudalyvavęs smagioje atrakcijoje. Šalia muziejaus į akmens masės plyteles savo pėdų įspaudus paliko ne viena planetos sporto garsenybė. Savotiškoje atletų šlovės alėjoje dažnam maga pasimatuoti pėdomis su teniso žvaigžde Roger Federeriu arba legendiniu JAV bėgiku Michaelu Johnsonu.

Plaukimo šventė Katalonijoje tęsiasi. Ar jos kulminacija lietuviams bus tokia pat žaižaruojanti, kaip ir pradžia?

(Daugiau foto galite pamatyti galerijoje prie straipsnio)