Strateginėmis šakomis lieka baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, gimnastika, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė, pranešė ŠMSM.

Ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu šių metų rugpjūtį patvirtintame strateginių sporto šakų sąraše buvo trimis daugiau – neliko dziudo, greitojo čiuožimo ir tekvondo.

Pagal naujus kriterijus, strategine sporto šaka laikoma ta, kurios du atstovai ar komandos suaugusiųjų varžybose iškovojo 1–8 vietas olimpinėse žaidynėse, 1–6 vietą pasaulio čempionate arba 1–3 vietą Europos čempionate; arba ta sporto šaka, kurios sportininkai užėmė minėtas vietas suaugusiųjų tarptautinėse varžybose ir 1–3 vietą pasaulio jaunimo čempionate arba 1 vietą Europos jaunimo čempionate.

Rezultatai skaičiuojami nuo 2016 metų sausio.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas sako, kad iki šiol galioję strateginių sporto šakų nustatymo kriterijai sudarė sąlygas sporto šakai tapti strategine remiantis vienkartiniu laimėjimu.

„Į kriterijus įtraukus kelių skirtingų sportininkų, komandų ar skirtingų amžiaus grupių sportininkų pasiektus laimėjimus, bus matomas ne vienkartinis, o sisteminis rezultatus. Taip siekiama skatinti nacionalines sporto šakų federacijas ir organizacijas rūpintis ir jaunimu, nuosekliai auginti sportininkų pamainą“, – pranešime cituojamas L. Obcarskas.

Strateginių sporto šakų plėtojimui valstybė teikia prioritetą: skirstant valstybės biudžeto lėšas aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti strateginių sporto šakų programoms pridedama daugiau vertinimo balų ir šių sporto šakų federacijos atitinkamai gauna didesnį valstybės finansavimą.