Žuvinto biosferos rezervato direkcija susirūpinusi, kad jau kelintas mėnuo nesiliauja kanadinės audinės kruvinos puotos kirų kolonijoje.  

Pagal randamus paukščius galima teigti, kad audinė kirų perėjimo metu papjovė ne mažiau 100 suaugusių perinčių kirų, nes tiek liko užšaldytų lizdų su kiaušiniais. Bendras vėliau išpjautų jauniklių skaičius viršija tūkstantį.

Žuvinto ežero paukščių kolonijoje ties Sala, kurioje šįmet suskaičiuoti 2250  rudagalvių kirų lizdai, kartojasi pernykštė kirų žuvimo tragedija, tik jos mąstai -  gerokai didesni. Dar gegužės pradžioje šioje labai tankioje kirų kolonijoje rasta kanadinės audinės papjautų apie 40 suaugusių rudagalvių kirų.  Kelios dešimtys ką tik suniokotų suaugusių kirų ir dar daug sužeistų, nepaskrendančių suaugusių paukščių rasta gegužės pabaigoje. 

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, apsilankius saugomoje teritorijoje birželio 17 dieną, vėl pastebėta apie 500 išpjautų jau ūgtelėjusių jauniklių, o birželio 22 dieną  -  jau apie 800 paukščių. Tiksliai juos suskaičiuoti labai sunku - dalį papjautų jauniklių išnešioja nendrinės lingės, o mažučių kirų sužėlusiose nendrėse dažnai tiesiog nesimato. Laimė, kad didžioji dalis kirų jauniklių jau skraido ir spėjo pasitraukti iš kolonijos, nors čia pat bėginėja ir visiškai maži kiriukai.



Žuvinto ežero Saloje bebrų namelyje įsikūrusios audinės niekaip nepavyksta pagauti, o ji pridaro vis didesnės  žalos,  niokodama rudagalvius kirus. Audinės siautėjimas tiesiogiai palietė daugiau kaip pusę kirų kolonijos. Šią žiemą Žuvinto ežere buvo išgaudytos visos čia gyvenę kanadinės audinės, tačiau ir naujai atklystantys žvėreliai ežero paukščiams pridaro didžiulių nuostolių. 

Kanadinei audinei, kaip ir europinei, tinkamiausi gyventi vieta - didelių ežerų, upių, vandens saugyklų pakrantės, nendrynų masyvai. Ištisus metus gali gyventi tik ten, kur žiemą išlieka neužšąlančio vandens plotų arba po ledu susidaro tuštumų. Slepiasi nuvirtusių medžių uoksuose, po medžių šaknimis, akmenų krūvose, aukštų žolių sąžalynuose. Slėptuvės būna apie 0,5 – 10  metrų nuo vandens. Per parą suėda maisto iki 20 – 25 % savo masės. Minta žuvimis, smulkiais žinduoliais, paukščiais, varlėmis. Nemažai žalos padaro ornitologiniuose draustiniuose, rezervatuose, nepageidaujamos žuvininkystės tvenkiniuose.

Rudagalvis kiras (lot. Larus ridibundus) – kirinių šeimos paukštis. Gyvena įvairiuose vandenyse, pelkėtose vietose. Lizdus krauna salose, pelkių kupstuose, ant žemės tarp pernykščių žolių, nendrių. Deda 1 - 4 kiaušinius, kurie rausvai pilkos spalvos, gausiai išmarginti tamsiai rudomis dėmėmis. Peri kolonijomis. Patinas ir patelė peri pakaitomis. Jaunikliai išsirita po 22-24 dienų ir netrukus palieka lizdą.