- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susitarimas su Baltarusija dėl palengvintų kelionių pasienyje tvarkos įsigalios ne anksčiau kaip kitais metais, bet gali būti ir dar vėliau, tik tuomet, kai abiejose šalyse baigsis ratifikavimo procesas ir bus nustatytos visos konkrečios leidimų išdavimo procedūros.
Neaišku, kada įsigalios
Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje detalizuota išvakarėse Minske dalyvaujant abiejų šalių prezidentams pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Tačiau kol kas ne į visus konkrečius klausimus įmanoma atsakyti jau dabar.
Pirmiausia, nėra aišku, kada susitarimas įsigalios. Tai priklausys nuo dokumento ratifikavimo proceso Lietuvos ir Baltarusijos parlamentuose.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vytas Pinkus sakė, kad Lietuva stengsis daryti viską, siekdama ratifikuoti sutartį kuo greičiau. Bet ar šis procesas vyks pakankamai sparčiai ir Baltarusijoje, jis negalėjo pasakyti. „Tai naujas dokumentas teisinėje sistemoje, todėl ratifikavimas gali užtrukti. Šie metai, akivaizdu, yra per trumpas laikotarpis ratifikavimui, o kada jis galėtų įsigalioti kitąmet ar dar vėliau, sunku pasakyti“, - teigė diplomatas.
Susitarimas įsigalios po to, kai bus ratifikuotas parlamentuose ir praėjus dar trisdešimčiai dienų po to, kai abi šalys informuos viena kitą apie ratifikavimo procedūrų užbaigimą.
V.Pinkus pranešė, kad baltarusiai analogiškus susitarimus jau yra pasirašę su lenkais ir latviais. Su Lenkija sutartis pasirašyta šių metų vasarį, su Latvija – rugpjūtį. Tačiau jie abu dar nėra įsigalioję, nes ratifikavimo procesas dar net nėra pradėtas.
Yra Vilnius, bet nėra Trakų ir Alytaus
Pasak V.Pinkaus, numatyta, kad įsigaliojus susitarimui supaprastintos kelionės leidimai bus išduodami tam tikruose Lietuvos ir Baltarusijos administraciniuose vienetuose ne mažiau kaip vienerius metus gyvenantiems asmenims.
Tokie administraciniai vienetai yra ne toliau kaip už 50 kilometrų nuo sienos. Lietuvos atveju į šią zoną įeina Vilnius, Ignalina, Visaginas, Zarasai, Salakas, Tauragnai, Maišiagala, Varėna, Druskininkai, Švenčionys, Švenčionėliai, Inturkė, Lazdijai, Labanoras, Paberžė.
Zonos riba nesiekia Trakų ir Alytaus, todėl nei šiose teritorijose gyvenantys asmenys negaus supaprastinto leidimo vykti į Baltarusijos pasienio zoną, nei baltarusiai, gyvenantys ne toliau kaip už 50 kilometrų nuo sienos negalės su tokiais leidimais atvykti į minėtus Lietuvos miestus.
Lietuvos teritorijoje nustatytoje zonoje gyvena apie 800 tūkstančių žmonių, Baltarusijoje – apie 600 tūkst. žmonių. Baltarusijos atveju zona apima Gardiną, Lydą, Astravą, Ašmeną, Breslaują.
Kainuos 20 eurų
Pagal pasirašytą susitarimą, leidimai bus išduodami tik tiems asmenims, kurie „dėl giminystės ryšių arba pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių, susijusių su švietimu, mokslu, sportu, humanitarinių ar kitų svarbių priežasčių ketina lankytis kitos šalies pasienio teritorijoje“. Ką reiškia toks apribojimas, V.Pinkus kol kas negalėjo pasakyti. Tai bus konkretizuota atskirais susitarimais su baltarusiais ir abiejų šalių vidaus taisyklėmis, kurie turėtų būti pasiekti jau kitąmet. „Žinoma, kad sąvoka „pagrįstos priežastys“ yra pernelyg plati. Todėl ji dar bus detalizuota kiek vėliau“, - aiškino V.Pinkus.
Tačiau leista suprasti, kad ne visiems norintiems pasienio gyventojams bus išduodami supaprastinti leidimai vykti į gretimą valstybę. „Pirmiausia bus žiūrima, ar išlaikytas vienerių metų gyvenimo toje teritorijoje sėslumo cenzas. Bet galutinis sprendimas, kam išduoti leidimą, priklausys nuo tos valstybės, kuri jį išdavinės. Mūsų atveju visos Šengeno valstybės turės įtaką sprendimams išduoti ar ne tuos leidimus“, - aiškino diplomatas
Supaprastintas kelionės leidimas 20 eurų, tai yra trigubai mažiau, nei kainuoja viza. Leidimas bus išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, išimtinais atvejais – per 30 dienų. Jie galios iki penkerių metų.
Nemokamai leidimai bus išduodami ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, dieninių skyrių studentams, asmenims, vyresniems nei 60 metų, taip pat asmens riboto nedarbingumo atveju.
Dirbti nebus galima
Su prašymu išduoti leidimą lietuviams reikės kreiptis į Baltarusijos ambasados Vilniuje konsulinį skyrių, baltarusiams – į atitinkamas Lietuvos konsulines įstaigas jų šalyje.
Su išduotais leidimais asmenys galės būti nustatytoje kitos šalies teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Be to, Lietuvos piliečiams nereikės registruotis Baltarusijos pasų poskyriuose, jeigu jie ten bus iki 30 dienų.
Išduotas leidimas nesuteiks teisės dirbti kitos valstybės teritorijoje.
„Visa privaloma kontrolė pasienio punktuose išlieka. Išlieka ir normatyvai, kiek galima bus vežti per sieną daiktų ir prekių. Beje, šie normatyvai dar gali būti pakoreguoti, kol susitarimas įsigalios“, - pastebėjo URM Konsulinio departamento direktorius.
Jis pabrėžė, kad pasirašytasis susitarimas neliečia prekių gabenimo per sieną, tik žmonių judėjimą. Todėl diplomatas nekomentavo spėlionių, kad įsigaliojus sutarčiai galėtų labai pagausėti akcizinių prekių kontrabanda į Lietuvą iš Baltarusijos, kur jos pigesnės.
Įvažiuojančius informuos apie zonos ribas
Įvažiuoti į abi šalis bus galima per visus esamus 15 pasienio punktų – 4 tarptautinius ir 11 vietinių.
Teisėsaugos institucijos turės užtikrinti, kad nebūtų peržengiama nustatytoji pasienio riba. Nusižengusieji bus baudžiami pagal galiojančias taisykles. Pavyzdžiui, jeigu baltarusis su tokiu supaprastintu leidimu įvažiuos į Lietuvą toliau nei už nustatytosios zonos ribos ir bus teisėsaugos institucijų pagautas, jis bus deportuotas su atėmimu teisės ilgą laiką atvykti į Lietuvą ar kitą Šengeno valstybę.
„Kiekvienam žmogui, gavusiam leidimą, bus pasirašytinai suteikiama detali informacija, kur galima su tokiu leidimu lankytis“, - tvirtino V.Pinkus.
Dar neaišku, kiek Lietuvai kainuos šio susitarimo įgyvendinimas. Didžiausia finansinė našta teks Vidaus reikalų ministerijai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-357
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...