Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmąjį mūšį dėl valdžios laimėjo, tačiau Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija (DP) ir toliau bus akmuo koalicijoje. Taip svarsto politologas Vytautas Dumbliauskas.

– Prezidentė vakar patvirtino Vyriausybę, tačiau be dviejų ministrų. Ne pirmas toks atvejis, bet tai, regis, D.Grybauskaitės laimėjimas?

– Taip, laimėtoja šiuo atveju Prezidentė. Trys iš keturių DP kandidatų į ministrus – eliminuoti. Ji pasiekė, kad Vyriausybė būtų tokios sudėties, kokios ji norėjo. Vieną DP sugebėjo pakeisti (Šarūną Birutį – red. past.). O dėl dviejų moterų – Loretos Graužinienės ir Virginijos Baltraitienės, kaip matome, DP proto neužteko jų nebesiūlyti.

Suprantu, kad Prezidentė turi priekaištų dėl tos Vyriausybės sudėties, kurios nori Algirdas Butkevičius ir V.Uspaskichas, ir ji siekia, kad ta sudėtis, jos manymu, būtų kiek geresnė. Čia nei kam naudinga, nei ne. Prezidentė po dekreto tekstu deda parašą. Bet kuris žmogus prieš ką nors pasirašydamas perskaito, pamąsto, nes prisiima atsakomybę. Primenu, kad pagal Konstituciją ministrai atsakingi ir Seimui, ir prezidentui, pavaldūs – ministrui pirmininkui.

– D.Grybauskaitė vakar, be kita ko, pabrėžė, kad dėl nepilnos Vyriausybės tvirtinimo atsakomybę turi prisiimti A.Butkevičius, kuris esą nesugebėjo pateikti tinkamų kandidatūrų. Rinkosi Prezidentė, o atsakomybė tenka kairiųjų vedliui?

– Čia tiesiog Prezidentė sužaidė žaidimą. Savotiškai nusiėmė atsakomybę nuo savęs. Politikoje visi nori būti, kaip čia pasakius, tokie mažiau kalti.

Formaliai žiūrint, taip, iniciatyva iš A.Butkevičiaus – juk kandidatūras siūlo jis. O jis, žiūrint formaliai, siūlė netinkamus kandidatus. Prezidentė laukia pasiūlymų ir sako: „Tu prastai pasiūlei.“ Jos situacija palankesnė: ji Vyriausybę tik tvirtina arba netvirtina, o A.Butkevičius turi lakstyti ir su V.Uspaskichu tartis, kęsti išsidirbinėjimus.

O kas dėjosi su kandidatais į kultūros ministrus – tikras cirkas. Tiesa, kandidatai nekalti, kad juos siūlė V.Uspaskichas.

– Kaip manote, kodėl DP vedlys, net ir žinodamas, kad V.Graužinienė ir V.Baltraitienė šalies vadovei nepriimtinos, jas siūlė dar sykį?

– Man atrodo, kad V.Uspaskichas yra apimtas tokio keršto, pykčio. Toje partijoje iš esmės juk jis viską sprendžia. Ten gi niekas daugiau nedalyvauja sprendžiant. Kai jis sako, kad jam reikia pasitarti su partijos taryba, prezidiumu, mane ima juokas. Jis tariasi nebent pats su savimi parėjęs namo.

Beje, dar lapkritį jis labai pagarbiai kalbėjo apie Prezidentę: „Jūsų Ekscelencija, mes geri, mes stengsimės, mes dirbsime.“ O paskui, regis, suprato, kad tai neatneša rezultatų, Prezidentė nekeičia nuomonės, tad pradėjo keršyti. Čia toks kerštas. Vaikiškas kerštas. Bent jau taip atrodo iš šalies.

– Ne visi vienodai vertina Prezidentės argumentus, kodėl jai netiko V.Baltraitienė ir L.Graužinienė. Ar jie pakankami?

– A.Butkevičius yra sakęs, jog Prezidentė jam yra prasitarusi, kad jeigu ne pirmininkavimas ES, tos moterys būtų perėjusios D.Grybauskaitės filtrą. Bėda tik dėl to, kad jos nemoka nė vienos darbinės ES kalbos. Ir, manau, tai pakankamas argumentas.

Aš šiuo atveju pritarčiau profesoriaus Egidijaus Kūrio požiūriui. Jo teigimu, ministrui keliami reikalavimai, išplaukią iš Konstitucijos, yra trys: kompetencija, reputacija ir kad nesikirstų interesai. Užsienio kalbos mokėjimas priskirtinas prie kompetencijos. Toks reikalavimas – visiškai normalus. Esame ES nariai, ir jeigu mūsų ministrai nė bum bum nesusišnekės su kolegomis, atrodys, žinoma, juokingai. Aš neįsivaizduoju, tarkime, Danijos ministro, kuris nemokėtų angliškai.

Tos DP moterys vyresnės kartos, jos nekaltos, kad kažkada nesimokė. Bet suprantu Prezidentę. Galima įvairiai traktuoti, bet kalbos mokėjimas šiuo atveju labai svarbus.

– Ar gali būti, kad V.Uspaskichas šias moteris į ministrus pasiūlys dar kartą?

– Visko gali būti (juokiasi). Bet kuriuo atveju V.Uspaskichas kol kas pralaimi. Ypač po to, kad antrąsyk teikė tas pačias kandidatūras, o jų prezidiumas tokį sprendimą pasitiko ovacijomis ir plojimais. Turint galvoje tai, kad jie padarė tokį akibrokštą, siūlė dar kartą ir jos buvo atmestos, tai tikrai pralaimėjimas. Ir DP lyderis gali vėl kokius nors juokus krėsti. Nors gal atsipeikės?

Kita vertus, du kartus pasiūlius, čia jau būtų tas pats kaip paskambini į duris, bet tavęs neįsileidžia trečią kartą iš eilės. Galiausiai ir pati DP turėtų save gerbti. Kaip tos moterys atrodys, trečią kartą atmestos?

– Kad ir kaip ten būtų, situacija koalicijoje išliks įtempta. DP ir taip spaudžia A.Butkevičių, nors, sako, palaikys Vyriausybės programą. Bet Seimo užkulisiuose kalbama, kad palaikys tik tuo atveju, jei kairieji prisižadės balsuoti prieš teisinės neliečiamybės panaikinimą trims DP veikėjams.

– Taip, čia dabar prasidės politiniai žaidimai. Šita problema – itin rimta. Ir DP, ir socialdemokratų padėtis nepavydėtina. Ir tas socialdemokratų šnekėjimas, kad jie balsuos už neliečiamybės panaikinimą, nes gali pakibti koalicija, atviras ir, regis, negalutinis.

V.Uspaskichui, man regis, dzin, jis gali išeiti iš koalicijos. Jis yra nevaldomas.

Beje, kolega Lauras Bielinis kažkada apie jį yra pasakęs: „Jis niekada neišsiblaivo, bet ne girtumo, o kvailiojimo prasme.“ Todėl iš V.Uspaskicho galima bet ko tikėtis. Jis visai kitokio tipo vadovas nei A.Butkevičius, ką jau kalbėti apie Andrių Kubilių.

– Taigi, jūs manote, kad V.Uspaskichas politiškai šantažuos A.Butkevičių?

– Taip. Lig šiol tokių atvejų buvo. Išeičių beveik nėra. Nebent DP vietą koalicijoje užimtų Tėvynės sąjunga. Tačiau to negali būti, socialdemokratams tai būtų per žiauru tapatybės požiūriu.

– Kaip manote, kiek laiko gali išsilaikyti šita Vyriausybė, turint omeny tai, kad artėja DP narių imuniteto panaikinimo klausimus, DP bylą ir kitus dalykus?

– Manęs nestebintų, jei ta partija skiltų. Panašiai buvo 2006 m., kai V.Uspaskichas bėgo į Maskvą. Neliečiamybės klausimas – taip, tai vienas iš posūkio koalicijoje elementų. Sunku pasakyti, kuo čia viskas baigsis. Minėjau – V.Uspaskichas ir jo partija neprognozuojama. Bet kuriuo atveju DP naudinga būti su valdančiasiais. Tačiau partijos skilimas neatmestinas, jei V.Uspaskichas vis dėlto darytų kokius manevrus.

Juk 2006 m. DP frakcija skilo. Iš maždaug 40 narių liko mažiau kaip 25. Jie ėjo į politiką, ir jiems nesvarbu ta partinė priklausomybė.

Tad neatmesčiau, kad dalis DP frakcijos narių pereitų pas socialdemokratus. Anksčiau ar vėliau. Kairiųjų vedlys A.Butkevičius neprilygsta Algirdui Brazauskui, taigi, jam bus sunku manevruoti. Palauksim – pamatysim.

– Dar grįškime prie Prezidentės. Pastaruoju metu net kelios visuomenės apklausos fiksuoja krintančius jos reitingus. D.Grybauskaitė – lyg ir už moralią politiką. Kodėl taip yra?

– Savo pasisakymais ji užkabino elektoratą tų, kurie balsavo už valdančiąsias partijas. Pirmiausia, už DP – o tai beveik 300 tūkst. žmonių. Savotiškai socialdemokratų elektoratas gali būti nepatenkintas, kad jų partijai trukdo sudaryti Vyriausybę.

Kitas dalykas – Prezidentės pasisakymų forma, kurią ji pasirinko kalbėdama apie DP. Buvo galima tai pasakyti švelniau, o ji pasakė, kad tiesiog DP negali ir neturi būti valdžioje.

Buvo galima pasirinkti ne tokią aštrią kalbėjimo manierą. Bet tai jos charakterio savybė, to nepakeisi.