Grupė Lenkijos europarlamentarų kreipėsi į Europos Komisiją (EK), skųsdami Lietuvą. Mūsų šalį peikia ir vienas realiausių kandidatų į Lenkijos prezidento postą.

Įžvelgia nutautinimo politiką

„Lenkų tautinės mažumos skundai dėl jų teisių pažeidimų kelia vis didesnį nerimą. Apie 300 tūkst. lenkų, gyvenančių Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, sudaro atitinkamai daugiau kaip 80 ir 60 proc. gyventojų šiose teritorijose. Tačiau jie neturi teisės, nors ir sudarydami daugumą, viešai naudotis lenkų kalba kaip pagalbine. Teismo sprendimu šių vietovių žmonės verčiami nuimti lenteles su dviem kalbomis parašytais gatvių pavadinimais. Negana to, lenkų pavardės yra lietuvinamos, juos diskriminuoja grąžinant žemes, o pernai rugpjūtį Vyriausybės priimtas sprendimas padidinti minimalų mokinių skaičių klasėse tautinių mažumų mokykloms prives prie daugiau kaip 100 klasių, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, likvidavimo“, - rašoma europarlamentarų Joannos Skrzydlewskos, Elzbietos Lukacijewskos ir Arturo Zasados kreipimesi į EK.

Europarlamentarai retoriškai klausia, ar Briuselis imsis veiksmų prieš Lietuvą, neva diskriminuojančią lenkus dėl jų tautybės.

R.Sikorskis į Vilnių nevažiuotų

Griežtos pozicijos laikosi ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, vienas realiausių kandidatų artėjančiuose rinkimuose. Politikas viešai pareiškė, kad jeigu pavyktų laimėti rinkimus, jis Vilniui paskelbtų diplomatinį boikotą.

„Į Vilnių važiuočiau tik tada, kai Lietuva ištesės pažadus, duotus Lietuvos-Lenkijos susitarime (kalbama apie dokumentą, pasirašytą netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - red. past.). Tai liečia lenkiškų pavardžių rašybą, žemės grąžinimą ir kitas problemas, kurios skaudina mūsų tautiečius Lietuvoje“, - praėjusią savaitę vykusių televizinių debatų metu sakė R.Sikorskis.

Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui atsisakius kandidatuoti, griežtų pažiūrų ministras tapo vienu realiausių pretendentų į prezidento postą.

Lenkijos diplomatijos šefas jau buvo pagarsėjęs savo pasisakymais apie Lietuvą. Pernai ministro viešas pareiškimas, esą jis nemano, kad Lenkija tarpukariu buvo okupavusi Vilniaus kraštą, sukėlė tarptautinį skandalą. Nepaisant žiniasklaidos dėmesio bei Lietuvos diplomatų viešų raginimų, R.Sikorskis savo žodžių neatsiėmė. O dabar, regis, jis nutarė šią poziciją pasitelkti ir politinėse batalijose dėl prezidento kėdės.