Kasmet daugėja dėl senaties nutrauktų ikiteisminių tyrimų, o prokuratūra, kaip institucija, organizuojanti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujanti, nesiėmė pakankamų priemonių, kad nusikalstamos veikos būtų ištirtos per trumpiausią laiką.

Tai sakoma Valstybės kontrolės ataskaitoje, ar Lietuvoje sudarytos prielaidos efektyviai organizuoti ikiteisminio tyrimo procesą.

Išnagrinėję padėtį 2008-2012 metų pirmąjį pusmetį valstybės auditoriai konstatavo, kad „nebuvo veiksmingai ir operatyviai sprendžiamos problemos, dėl kurių ilgėja ikiteisminių tyrimų trukmė“. Be to, jie atkreipė dėmesį į kasmet didėjantį dėl baudžiamosios atsakomybės senaties nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičių.

Ataskaitos duomenimis, 2008 metais suėjus senačiai nutraukti 2967 ikiteisminiai tyrimai, 2009 metais - 5672, 2010 metais - 5684, 2011 metais - 12 tūkst. 848, 2012 metų pirmąjį pusmetį - 8094.

Pavyzdžiui, 2011 metais suėjus senaties terminui nutraukti ikiteisminiai tyrimai sudarė daugiau nei 30 proc. visų nutrauktų tyrimų. Iš jų 278 ikiteisminiai tyrimai (apie 2 proc.) nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, esant įtariamajam, o 12 tūkst. 570 (apie 28 proc.) - kai kaltas asmuo nenustatomas, t.y. nesant įtariamojo.

Anot valstybės auditorių, viena iš priežasčių, kodėl daugėja dėl senaties nutrauktų tyrimų, - nepakankama jų atlikimo kontrolė.

„Kaip paaiškino Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas, policijos įstaigų archyvuose susikaupė daug sustabdytų ikiteisminių tyrimų, kuriuose senaties terminai suėjo ankstesniais metais, todėl policijos įstaigos vadovai ragino perduoti prokuratūrai nutraukti kiek įmanoma didesnį kiekį sustabdytų ikiteisminių tyrimų“, - rašoma ataskaitoje.

Tačiau auditorių nuomone, minėta statistika atskleidžia ir problemines ikiteisminio proceso sritis, kurios turėtų būti nuolat analizuojamos.

Beje, ataskaitoje paminėta, kad daug siūlymų dėl ikiteisminio tyrimo proceso tobulinimo yra pateikęs Policijos departamentas, bet daugumai jų nepritarta.

Įstatymuose numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip per tris mėnesius, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, per šešis mėnesius, jeigu padarytas nesunkus, apysunkis ir neatsargus nusikaltimas, per devynis mėnesius, jei padarytas sunkus ir labai sunkus nusikaltimas. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių terminai gali būti pratęsti.

„Apibendrintos informacijos, kiek ikiteisminių tyrimų 2011 metais buvo baigta nustatytais terminais, kiek terminų pratęsta ir dėl kokių priežasčių, prokuratūra, t.y. institucija organizuojanti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujanti, neturi ir savo veiklos ataskaitose tokių duomenų neteikia“, - teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.

Tokius duomenis kaupia vienintelė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Anot jos, nustatytais terminais baigta apie pusė visų STT ikiteisminių tyrimų.

Taip pat nėra galimybės nustatyti, kokia ilgiausia ikiteisminio tyrimo trukmė. Mat Nusikalstamų veikų žinybiniame registre ilgiausia nurodoma tyrimo trukmė - daugiau nei dveji metai. Nepriklausomai nuo to, ar tyrimas vykdomas 2,5 metų, ar 8 metus.

Tuo metu užklausus Vilniaus ir Kauno apskrities vyriausiuosius policijos komisariatus, gauta duomenų, kad esama ikiteisminių tyrimų, kurie atliekami ilgiau nei devynerius metus. Vilniuje tokių buvo 8, Kaune - 14.

Policijos teigimu, dažniausiai ikiteisminiai tyrimai užtrunka dėl ekspertizių ar objektų tyrimų, teisinės pagalbos prašymų vykdymo, asmenų ar dokumentų paieškos, liudytojų nustatymo.

Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, kasmet šalyje pradedama apie 98 tūkst. ikiteisminių tyrimų ir apie 70 proc. jų baigiama tirti einamaisiais metais.