Quantcast

Karštis: ar darbdaviai keistų darbo grafikus?

Sinoptikams prognozuojant net 34 laipsnių karščius, aplinkos apsaugos ir sveikatos specialistai pataria būti atsargiems, rašo "Lietuvos žinios".

Gamtos mokslų daktarės Audronės Galvonaitės teigimu, karščiai vargins visą savaitę iki kito savaitgalio, gal net ilgiau. "Šilumos rekordo ir katastrofinio lygio, kai karštis neatslūgsta 10 dienų ar ilgiau, gal ir nebus, tačiau tai - neeilinis įvykis mūsų krašte", - svarstė A.Galvonaitė.

Ekstremalios padėties dėl sausros Vyriausybei vos neteko skelbti 1996 metais, o ligšiolinis Lietuvos karščio rekordas - 37,5 laipsniai Celsijaus - buvo užfiksuotas 1994-ųjų liepos 30-ąją Zarasuose.

Klimatologė A.Galvonaitė primena, kad pietų kraštuose, kur net didesni karščiai įprastas reiškinys, žmonės karščiausiu paros metu ilsisi namie ir į darbus, gatves išeina tik rytais bei pavakariais.

"Tačiau pas mus ištisą dieną dirbama laukuose, daržuose, deginamasi paplūdimiuose. Atkreipkite dėmesį, kiek vidurdienį gatvėse pensininkų! Kur jie eina per pačią kaitrą - ar nelaimės ieškoti? Juk nuo šiluminio smūgio gali ištikti net koma ir mirtis", - perspėjo mokslininkė.

Jos nuomone, darbdaviai per karščius galėtų pakoreguoti darbo grafikus, ypač žmonių, dirbančių statybose, laukuose.

Kita dažna lietuvių klaida - per mažai geriama vandens. "Per kaitrą reikėtų nešiotis vandens ir vis patraukti gurkšnį kitą iš butelio. Tuomet ir sausrą ištversime daug lengviau", - mokė A.Galvonaitė.

Ji siūlo pasimokyti iš uzbekų, tadžikų ir kitų Azijos gyventojų, kurie geria daug karštos žaliosios arbatos. "Karšta žalioji arbata vėsina kūną, jos išgėrę mažiau prakaituosime, nepavargsime", - aiškino pašnekovė.

Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intensyvios kardiologijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis būgštavo, kad per karščius gali nukentėti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės.

"Patariu, net prašau jų - per kaitrą būkite itin atsargūs. Sykį per dieną, geriausia vakare, išgerkite 100 miligramų aspirino. Būtinai vartokite ir vaistų, kurių skyrė gydytojas", - sakė širdies ligų specialistas.

Sveikiems žmonėms, pasak jo, gerti aspirino nebūtina, tačiau visiems būtina vengti ilgai būti saulėje. O ištikus šilumos smūgiui žmogų kuo skubiau reikėtų nešti į pavėsį, atlaisvinti drabužius ir pagirdyti vandeniu. "Jei būklė negerėja, kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą", - patarė gydytojas. Jis taip pat rekomenduoja per karščius dažniau tikrinti kraujo spaudimą. "Jei jis pakyla iki 180 ir daugiau, ima skaudėti galvą, pykina, taip pat greičiau kvieskite gydytoją", - ragino P.Šerpytis.

Žolininkė ir liaudies medicinos žinovė Rita Balsevičūtė primena seną liaudies išmintį. "Per karščius mūsų tėvai ir protėviai dėvėdavo šviesius rūbus, o galvas pridengdavo kepurėmis ar skarelėmis. Nuo troškulio gindavosi vandeniu su jame plūduriuojančia viena kita duonos plutele, taip pat rūgpieniu, išrūgomis", - dienraščiui pasakojo R.Balsevičiūtė. Pasak žolininkės, jei suskaudo galvą, ant jos galima uždėti varnalėšos.

Visi dienraščio pašnekovai perspėjo poilsiaujančiuosius prie Baltijos jūros negulėti nuo ryto ligi pat vakaro saulėje. "Galite prisišaukti vėžį ar kitas ligas", - sakė A.Galvonaitė. R.Balsevičiūtė patarė įkaitus kūnui nešokti į šaltą vandenį, nes tai labai pavojinga sveikatai.


Šiame straipsnyje: oraikarštisvasara

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių