- lrt.lt, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kairiųjų socialinių judėjimų atstovai reikalauja objektyvaus ir nešališko sausio 16-osios bylos tyrimo ir teigia, kad šalies įstatymai griežtesni už Irano.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, panašios bylos šiuo metu tiriamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Irane. Latvijoje 46 žmonės teisiami už dalyvavimą 2009 m. sausio 13-osios proteste prie Seimo, o Irane už dalyvavimą masiniuose protestuose po 2009 m. birželio 12-ąją vykusių prezidento rinkimų teisiama 200 žmonių, 80 iš jų jau nuteista. Lietuvoje už masinių neramumų kurstymą numatoma iki 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė, Latvijoje - iki 8-erių, o Irane už tokį patį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu tik iki 5-erių metų. Maksimalios bausmės už dalyvavimą masiniuose neramumuose 2009-ųjų vasarą Irane susilaukė tik opozicijos lyderis.
Antrasis aspektas, pasak Lietuvos kairiųjų, išskiriantis sausio 16-osios įvykių Vilniuje bylą, yra grynai politinis protesto pobūdis. Rygoje ir Teherane nuo įtūžusių žmonių nukentėjo ir niekuo dėti miesto infrastruktūros objektai - parduotuvės, gyvenamieji namai, automobiliai. Tuo tarpu Vilniuje protesto dalyvių veiksmai buvo nukreipti tik į politines struktūras - Seimą ir specialiąją policiją. Nuo valdžios politika nepatenkintų žmonių nukentėjo tik Seimo langai ir policininkų skydai. Taigi sausio 16-osios įvykių dalyviai yra žmonės, įtariami politiniais, o ne kriminaliniais nusikaltimais.
Išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad riaušės prie Seimo susirinkusi minia veikė spontaniškai ir neorganizuotai, todėl prokuratūros kaltinimai organizuotais ir iš anksto suplanuotais veiksmais atrodo itin nelogiški ir nepagrįsti. Pasak prokurorų, sausio 16 prie Seimo susirinkę žmonės veikė bendrai ir kartu išprovokavo žmonių sambūrį smurtauti bei pažeisti viešąją tvarką. Anot jų, iš įvairių Lietuvos vietų į profsąjungų rengtą akciją suvažiavę ir vienas kito nepažinoję 29 asmenys per mitingą spėjo susipažinti, iš anksto susitarti ir suorganizuoti riaušes, atnešusias didelių materialinių nuostolių. Ypatingai keistai atrodo kaltinimai, kad žmogus, iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais, savo mobiliuoju telefonu išdaužė Seimo langą, o tokių absurdiškų prokuratūros pareiškimų yra ne vienas.
Ketvirtoji sausio 16-osios bylos ypatybė - jos tendencingumas ir vienpusiškumas. Tai jau trečia su šiais įvykiais susijusi byla, pasiekusi teismą. Pirmose dvejose prokuratūros kaltinimai subliūško.
Teismas nepripažino nei mitingą organizavusių profsąjungų, nei tame mitinge aktyviai dalyvavusio politiko kaltės. Dabar bandoma apkaltinti minėtus 29 žmones - įrodyti, kad jų, o ne policijos veiksmai išprovokavo smurto protrūkį. Policijos veiksmai iš viso nenagrinėjami. Prokurorų nuomone, žmonės, sugadinę plastikinius Seimo langus ir plastikinius policininkų skydus, yra smurtautojai, o policininkai, šaudę į gyvus žmones ir juos nuodiję ašarinėmis dujomis, yra aukos.
Itin tendencingą teisminės sistemos požiūrį į sausio 16-osios bylą parodo faktas, kad iki šiol nėra užvesta nė viena byla dėl neteisėtų policijos veiksmų, nors į prokuratūrą su tokiais skundais kreipėsi daugybė žmonių. Pavyzdžiui, fotomenininkas ir žurnalistas Alfredas Girdziušas, 1991 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2009 m. sausio 16-ąją gavo guminę kulką į koją; gumine kulka į koją buvo sužeistas ir buvęs „Fronto” partijos narys Antanas Čebatariūnas. Tai tik du žmonės, nedalyvavę riaušėse, tačiau nukentėję nuo policijos smurto. Į abu šauta iš nugaros, jiems einant iš įvykio vietos. Abiem policija jokių reikalavimų prieš šaudama nepateikė. Abiem atvejais kulkos ne atsitiktinės, ne rikošetas. Abiejų skundai net nepradėti tirti.
Yra ir daugiau žmonių, nukentėjusių nuo policijos veiksmų, skundų. Policiją į protestą atsakė smurtu, ne tik mušė lazdomis, bet ir šaudė į susirinkusius žmones. Kodėl prokuratūra nepareiškia kaltinimų žmones žalojusiems policininkams? Kodėl ji netiria gausių įvykių dalyvių liudijimų, kad policija pati provokavo riaušes? Šie klausimai lieka be atsako.
Kreipimesi į Teisingumo ministeriją, generalinę prokuratūrą, vidaus reikalų ministeriją bei į 2-ąjį Vilniaus apylinkės teismą Lietuvos socialinių judėjimas reikalauja, kad būtų nustatyti pareigūnai, įsakę šaudyti į žmones, ir asmenys, vykdę šiuos įsakymus. Taip pat reikalaujama nustatyti policijos pajėgų vaidmenį kurstant 2009 m. sausio 16-osios riaušes bei, neištyrus pirmų dviejų punktų, nutraukti prasidėjusią riaušininkų bylą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai2
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...