Quantcast

Generalinis prokuroras: Lietuvai kol kas tikrai nebus išduotas V.Uschopčikas (papildyta 16.30 val.)

Lietuvai neverta tikėtis, kad kaimyninė Baltarusija greitai išduos Sausio 13-osios byloje įtariamą šios šalies pilietį generolą Vladimirą Uschopčiką.

Apie tai antradienį kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje pareiškė generalinis prokuroras Darius Valys.

Viltis – Europos arešto orderis

D.Valio teigimu, ekstradicija nėra galima pagal Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį.

Lietuvos pareigūnai įtaria, kad V.Uschopčikas būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13-ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones Vilniuje.

Naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas“, - sakė D.Valys, atsakydamas į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės paklausimą dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo.

Jis priminė, kad kai 1994 metais Baltarusijos pareigūnai Lietuvai išdavė tuomet šioje šalyje gyvenusius Mykolą Burokevičių ir Juozą Jarmalavičių, ten kilo didelis nepasitenkinimas. „Lėkė galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje. Baltarusija pareiškė nepasitenkinimą Lietuvos prokurorų veiksmais jos teritorijoje. Nuo tada baltarusių bendradarbiavimas su Lietuvos prokurorais iš esmės sustojo, todėl į visus pateiktus prašymus dėl teisinės pagalbos buvo arba neatsakoma, arba atsakoma, kad Baltarusijos piliečiai kitoms valstybėms neišduodami“, - sakė D.Valys.

Prokuroro teigimu, vienintelė Lietuvos pareigūnų turima priemonė dabartinėje situacijoje - Europos arešto orderis. Tik pagal jį V.Uschopčikas galėtų būti sulaikytas ir perduotas Lietuvai. Ketinama kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tokio arešto orderio išdavimo.

Įvyko postūmis

D.Valys pabrėžė, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės dėka šiemet įvyko postūmis šioje byloje - pavyko suorganizuoti V.Uschopčiko apklausą šių metų vasarį. Jis Minske apklaustas kaip liudytojas.

V.Uschopčikas sakė, kad vykdė tuometinės SSRS karinės vadovybės nurodymus“, - sakė pareigūnas.

Šią aplinkybę prokuroras pavadino labai svarbia, nes ji leido Sausio 13-osios byla perkvalifikuoti į karo nusikaltimą, kuriems nėra taikomi senaties terminai.

Šioje byloje politinė valia yra labai svarbus dalykas, nes griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 metų sutartį su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savo piliečių bei suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus. Tokia situacija labai varžo prokurorų veikimo galimybes. Nelengva teikti prioritetą tam, kas teisinio rezultato neduoda“, - sakė prokuroras.

D.Valys paneigė kai kuriose žiniasklaidos priemonėse paskelbtus teiginius, kad tik po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos viešnagės Vilniuje pernai rugsėjį Baltarusijai išsiųstas teisinės pagalbos prašymas.

Jo duomenimis, nuo 1992 iki 2010 metų kaimyninei valstybei pateikti devynis teisines pagalbos prašymai, neskaitant pakartotinių prašymų.

Liko 23 įtariamieji

Iki šiol iš 48 buvusių įtariamųjų 6 nuteisti ir atliko bausmę. D.Valys pranešė, kad 15 įtariamųjų atžvilgiu įtarimai buvo nutraukti, nes jų veikos nebuvo susijusios su gyvybės atėmimu ar pakenkimu sveikatai.

Generalinės prokuratūros vadovas informavo, kad šiuo metu Sausio 13-osios byloje liko 23 įtariamieji.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Daugelis Sausio 13-sios bylos kaltinamųjų, tarp jų - ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.

Vengė sakyti, kad A.Lukašenka melavo

Išklausiusi D.Valį Seimo pirmininkė pareiškė taip ir negavusi aiškaus atsakymo, ar Lietuvos Generalinė prokuratūra iki 2009 metų rudens, kai į Lietuvą atvyko Baltarusijos prezidentas, nesikreipė į Baltarusiją su teisinės pagalbos prašymais.

Generalinis prokuroras kantriai pakartojo, kad laikotarpiu nuo 1992 iki 2000 metų vien dėl V.Uschopčiko išdavimo buvo kreiptasi penkis kartus, neskaitant kreipimųsi dėl kitų įtariamųjų. Kreipimųsi būta ir po 2000 metų. „Prokurorė Gintarė Vareikytė 2006 metais buvo parengusi bent 42 tokius kreipimusis į Rusiją ir Baltarusiją. Tai pakankamai didelė apimtis tiek organizuojant jų vertimą, tiek išsiuntimą. Nekorektiška sakyti, kad visiškai nebuvo kreiptasi“, - teigė D.Valys.

Atsakydamas į kitų parlamentarų klausimus, generalinis prokuroras teigė, kad pareigūnai esą turi „pakankamai valios vykdyti ir užbaigti tyrimą šioje byloje“.

Tačiau D.Valys pareiškė, kad „galbūt ne viskas rezonansinėse bylose buvo iki šiol padaryta – manau, kad galima buvo kitaip spręsti dokumentų vertimo problemą, galima buvo kreiptis į vertimų biurus, nors tai buvo bandoma badaryti, bet atsisakoma dėl lėšų stokos“.

Tačiau užtikrinu, kad šiandien šiose bylose daroma viskas, kas įmanoma“, - tvirtino pareigūnas.

Parlamentarai klausė D.Valio, ar prezidentas A.Lukašenka viešai melavo, pernai sakydamas, kad nebuvo lietuvių prokurorų kreipimųsi dėl teisinės pagalbos. „Kreiptasi buvo gerokai anksčiau, daug metų ir daug kartų prieš šį vizitą. Ir ta situacija buvo baltarusių prokuratūroje žinoma. Nežinau, ar prezidentui tai buvo žinoma, bet Baltarusijos prokuratūrai situacija buvo pakankamai aiški“, - atsakė lietuvos generalinis prokuroras.


Šiame straipsnyje: Darius Valyssausio 13

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių