- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
-
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą
Išskirtinio intelekto, kosmopolitiškas, svarbiausiu prioritetu laikantis toleranciją, laisvę ir žmogaus teises.
Atsiribojęs nuo bet kokių nuodingų ideologijų. Taip apie buvusį Čekijos prezidentą Vaclavą Havelą kalba jį pažinoję lietuviai.
„Gėlių vaikų“ dvasia
Visą gyvenimą V.Havelo moto, kurį, beje, jis pats susikūrė, buvo panašus į hipių devizus: „Tiesa ir meilė visuomet nugalės melą ir neapykantą.“
Žinomi Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjai, asmeniškai pažinoję iškilų čekų inteligentą, patvirtino, kad jo požiūris į gyvenimą irgi buvo kupinas „gėlių vaikų“ dvasios.
Istorikas Algimantas Kasparavičius tvirtino, kad V.Havelo mintys ir idėjos jau seniai buvo žinomos disidentiškai nusiteikusiems lietuviams. „1982–1988 m. Vilniuje ir Kaune turbūt nedaug buvo studentų, ypač humanitarų, kurie nebuvo girdėję apie V.Havelą ir jo “Chartiją 77„. Ankstyvojo Sąjūdžio metais V.Havelas buvo mūsų tautos ideologinė vėliava ir viltis“, – sakė istorikas.
"Tai buvo žmogus, kuris net ir gyvendamas sistemoje moraliai nebuvo su ja susijęs, į politines aukštumas iškilo be kolaboranto šešėlio, be sistemos jam suteiktų titulų, privilegijų, ir buvo moralės kalinys, išdrįsęs kalbėti tuomet, kai dauguma tylėjo ar net dirbo sistemai. V.Havelas buvo ne jėgos ir ginklų, bet sąžinės ir proto karys.
Permaininga ir šiurkšti XX amžiaus Europos politinė istorija V.Havelui davė šansą tapti rusiškojo komunizmo pavergtų Vidurio ir Rytų Europos tautų išsivadavimo legenda, savotiška politine ikona", – pastebėjo A.Kasparavičius.
Išreiškė paramą
Po Kovo 11-osios tuometis Čekijos prezidentas buvo principingas ir nuoseklus Lietuvos valstybingumo gynėjas. „Oficialiuose laiškuose išreikštas jo požiūris į smurtu atimtą ir teisėtai atkuriamą mūsų valstybingumą buvo identiškas Sąjūdžio platformai“, – tvirtino tuometis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Jau 1990 m. kovą tuomet Čekoslovakijos prezidentu buvęs V.Havelas pirmasis iš užsienio valstybių vadovų pakvietė V.Landsbergį vizito į Prahą, tuo išreikšdamas paramą lietuvių kovai už nepriklausomybės atkurimą.
„Čekija kaip trečioji neutrali šalis siūlė, kad Lietuvos derybos su SSRS lyderiu Michailu Gorbačiovu vyktų Prahoje – tai nemažo politinio svorio žingsnis, aiškiai žinant, kad tai tik supykdys Maskvą. Bet jam svarbiau buvo konkrečiu veiksmu pareikšti paramą Lietuvai“, – prisiminė V.Landsbergis.
Pasmerkė agresiją
1991 m. sausio 13 d. V.Havelas pasmerkė represinį sovietinio saugumo pajėgų aktą Vilniuje. Čekoslovakijos prezidentas paragino sustabdyti jėgos naudojimą ir spręsti nesutarimus demokratiniu būdu. Jis taip pat perspėjo, jog Čekoslovakija, kuri formaliai tuomet dar buvo Varšuvos pakto narė, „negalėtų prisiimti atsakomybės už kitos valstybės narės jėgos panaudojimą prieš savo pačios gyventojus“.
V.Havelas šį klausimą iškėlė istorinėje tarptautinėje asamblėjoje 1991 m. liepą, kur Vidurio Europos politikai pasmerkė bet kokios formos totalitarizmą.
Šios asamblėjos metu Čekijos prezidentas per didžiulį mitingą Vaclavo aikštėje paskelbė apie Varšuvos pakto išformavimą. Po mėnesio, žlugus komunistiniam rugpjūčio pučui, subyrėjo ir Sovietų Sąjunga. Tuomet Čekoslovakija pripažino Lietuvą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną1
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...