- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.
Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.
O. Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“
Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.
Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.
„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Fredriksen), Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.
Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.
Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
Kad padidintų spaudimą Rusijai, Britanija paskelbė pasiųsianti Ukrainai daugiau salvinių raketų ugnies sistemų ir valdomų raketų. Pasak JK vyriausybės, šios raketos gali itin tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.
Nauji ginklai, kurių skaičius nebuvo nurodytas, papildys anksčiau Britanijos perduotas kelias salvinės raketų ugnies sistemas.
Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) sakė, kad sustiprinta karinė parama, įskaitant beveik 300 mln. dolerių (293 mln. eurų) papildomą JK indėlį, rodo, jog Vakarai „stovės petys į petį, teikdami gynybos karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų jiems apsiginti nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino invazijos“.
Per konferenciją Kopenhagoje 26 donorės pažadėjo iš viso 1,5 mlrd. eurų vertės papildomą pagalbą Ukrainos pajėgoms technikos ir mokymų pavidalu, sakė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.
„Šiandien ant stalo buvo paklota 1,5 mlrd. eurų, – per spaudos konferenciją sakė jis. – Šie pinigai bus panaudoti 2022-aisiais, šiemet ir ateinančiais metais.“
„Mūsų partnerės žino, kad mums reikalingas finansavimas, ir jie išreiškė pasirengimą palaikyti mus finansiškai“, – sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, sveikindamas pranešimus apie papildomą paramą.
„Tai – maratonas, ir per maratoną reikia energijos. Kalbant atvirai, šiuo atveju pagrindinė energija yra pinigai“, – pridūrė jis.
Donorės susitarė vėl susitikti kitą mėnesį.
Per ankstesnę donorių konferenciją, gegužę surengtą Varšuvoje, Kyjivui buvo surinkta daugiau kaip 6 mlrd. eurų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vaizdo ryšiu prašė susitikimo dalyvių skirti daugiau pagalbos.
„Juo greičiau sustabdysime Rusiją, juo greičiau galėsime jaustis saugūs“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijoje sulaikytas vyras, įtariamas išpuolio Pamaskvėje vykdytojų finansavimu
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė įtariamąjį, kaltinamą padėjus finansuoti užpuolikus, kurie praėjusį penktadienį surengė išpuolį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje. ...
-
Maskvos paskirtas gubernatorius: Kryme į jūrą nukrito rusų karinis lėktuvas
Prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio krantų ketvirtadienį į jūrą nukrito rusų karinis lėktuvas, pranešė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius. ...
-
Artėjant audrai „Nelson“ Ispanijoje žuvo keturi žmonės
Ispanijos šiaurėje žuvo keturi į jūrą įkritę žmonės, prieš audrą „Nelson“ pučiant gūsingam vėjui ir kylant septynių metrų aukščio bangoms, ketvirtadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. ...
-
Po Baltimorės tilto griūties pereinama prie laivo gelbėjimo
Šaltuose Baltimorės uosto vandenyse, po to, kai didžiulis krovininis laivas rėžėsi į tiltą ir jį sugriovė, trečiadienį buvo rasti dviejų duobes tvarkiusių darbininkų kūnai. ...
-
Lenkijos saugumo tarnybos: surengtas reidas Rusijos šnipų tinkle
Lenkijos saugumo tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad bendradarbiaudamos su Čekijos žvalgyba, kuri diena anksčiau išardė didelį Rusijos propagandos tinklą, surengė reidą prieš Rusijos šnipų tinklą. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja susitikti su išpuolio aukų šeimomis1
Ketvirtadienį Kremlius nedavė jokių nuorodų, kad prezidentas Vladimiras Putinas planuotų susitikti su žuvusiųjų per išpuolį Maskvos koncertų salėje šeimų nariais. Per praėjusį penktadienį įvykdytą teroro išpuolį žuvo 143...
-
Politikos analitikas apie išpuolį Maskvoje: braižas visiškai neatitinka „Islamo valstybės“35
Praėjusią savaitę į Maskvos koncertų salę „Crocus City Hall“ įsiveržė ginkluoti užpuolikai, pradėjo šaudyti į koncerto lankytojus ir padegė pastatą. Šiandien žuvusiųjų skaičius siekia 143 žmones. Atsakomybę už i&s...
-
JAV peiliu ginkluotas jaunuolis nužudė keturis žmones: dar septyni sužeisti1
JAV Ilinojaus valstijoje vyras keliose vietose peiliu puolė žmones, nužudydamas keturis jų, įskaitant paauglę mergaitę, o dar mažiausiai penki buvo sužeisti, pranešė policija. ...
-
Mirė J. Liebermanas, pirmasis žydas, siekęs JAV viceprezidento posto3
Joe Liebermanas (Džo Libermanas), kuris pateko į istoriją kaip pirmasis kurios nors iš didžiųjų JAV partijų kandidatu į viceprezidentus tapęs žydas, o pastaruoju metu vadovavo pastangoms iškelti trečią kandidatą 2024 metų rinkimuose...
-
PSO: kone kas šeštas vaikas patiria patyčias internete1
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2022 metais apie 16 proc. 11–15 metų amžiaus vaikų patyrė patyčias elektroninėje erdvėje, palyginti su 13 proc. 2018 metais. ...