Sibirą pastaraisiais metais vis dažniau apima katastrofiški miškų gaisrai, kuriuos Rusijos meteorologai ir aplinkosaugininkai sieja su klimato kaita ir nepakankamu šalies miškininkystės tarnybų finansavimu.

V. Putinas įsakė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai „padidinti gaisrų gesinimo grupę“ bei „padidinti aviacijos darbo intensyvumą“ viename iš labiausiai paveiktų Sibiro regionų – Jakutijoje.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos Jakutijos skyrius antradienį pranešė, kad šiuo metu su gaisrais kovoja daugiau nei 4 200 žmonių. Institucijos duomenimis, iš oro ant liepsnų išpilta jau daugiau nei 9 500 tonų vandens.

Tačiau rusų orų stebėjimo institutas „Rosgidromet“ informavo, kad padėtis Jakutijoje – Rusijos didžiausiame ir šalčiausiame regione – lieka kone sudėtingiausia šalyje.

Šiame didžiuliame ir retai apgyvendintame regione, kurio teritorija yra beveik penkis kartus didesnė už Prancūziją, liepsnos nuniokojo beveik 8,7 mln. ha plotą, nurodo Rusijos miškininkystės agentūra,

Bendras sudegęs plotas sparčiai artėja prie metinio vidurkio nuo 2000 metų – 8,9 mln. ha visoje šalyje.

Per praėjusį mėnesį Jakutijoje surengtą vizitą vietos ugniagesiai sakė naujienų agentūrai AFP, kad jiems trūksta žmonių, įrangos ir išteklių kovoti su miškų gaisrais.

Kritikai atkreipia dėmesį į 2015 metų įstatymą, leidžiantį regionams ignoruoti gaisrus, jei jų gesinimo išlaidos viršija prognozuojamą žalą. Pasak kritikų, šis teisės aktas suteikia tarnyboms priedangą vengti gesinti miškų gaisrus.

Jungtinių Tautų klimato ekspertai pirmadienį paskelbė ataskaitą, vienareikšmiškai parodančią, kad visuotinis atšilimas vyksta greičiau, nei buvo būgštauta, ir kad kone visa kaltė tenka žmonijai.

Savaitgalį JAV kosmoso agentūra NASA pranešė, kad jos padarytuose palydoviniuose vaizduose matyti, jog gaisrų skleidžiami dūmai pasiekė Šiaurės ašigalį, ir sakė, kad taip įvyko pirmąkart istorijoje.