Specialistas sakė naujienų agentūrai AP, kad tik 1989 metais įrengtas altorius buvo sudaužytas per gaisrą į vidų įgriuvusios smailės nuolaužų.

„Visa kita sugebėjom išgelbėti“, – pridūrė L. Prades'as, praeitą naktį dalyvavęs atliekant gelbėjimo darbus.

„Visos XVIII amžiaus stelos, pietos, freskos, koplyčios ir didieji vargonai išliko sveiki, – aiškino jis.

Pasak L. Prades'o, trys didžiulės vitražinės rozetės, vienos pagrindinių katedros architektūros akcentų, nebuvo sunaikintos, bet yra apgadintos kaitros, tad jų būklę turės įvertinti ekspertai.

Per šį gaisrą, įsiplieskusį pirmadienio pavakarę ir galutinai užgesintą tik po daugiau kaip 12 valandų, buvo sunaikintas katedros stogas ir jo medinės konstrukcijos, taip pat sugriuvo pastato smailė.

Tačiau išliko abu įspūdingi vakarinio fasado varpinės bokštai, be to, kaip pranešama, pavyko išgelbėti katedroje laikytą neįkainojamą krikščionių relikviją – erškėčių vainiką, kuris, kaip manoma, buvo uždėtas ant galvos Jėzui Kristui prieš jį nukryžiuojant.

Nors 1163 metais pradėta statyti bažnyčia, įamžinta 1831 metais išleistame Victoro Hugo (Viktoro Hiugo) romane „Paryžiaus katedra“ (Notre-Dame de Paris), buvo smarkiai nuniokota per incidentą, aptemdžiusį prasidedančią katalikų Didžiąją savaitę, apdegusios pagrindinės akmeninės ir mūrinės konstrukcijos išliko.

Pasak Paryžiaus pareigūnų, išliko ir XVIII amžiuje pagaminti vargonai, turintys 8 000 vamzdžių, taip pat daugelis kitų viduje buvusių vertybių. Šiuo metu skubama vykdyti šių vertybių apsaugos planą.

Paryžiaus merės pavaduotojas Emmanuelis Gregoire'as (Emanuelis Greguaras) sakė, kad tarnyboms „nepaprastai palengvėjo“, kad pavyko išgelbėti neįkainojamus objektus, tarp jų numanomą Kristaus vainiką. Pastarasis po gaisro buvo išvežtas į „slaptą vietą“.

Ugnis nepalietė ir statulų, buvusių ant katedros stogo, bet nukeltų atliekant renovacijos darbus.

Paryčiais abiejuose 69 metrų aukščio bokštuose darbavosi statybų specialistai ir architektai.

„Gaisras visiškai užgesintas“, – paskelbė Paryžiaus ugniagesių tarnybos atstovas Gabrielis Plusas (Gabrielis Pliusas). Jis pridūrė, kad darbiningai „tikrina, ar struktūra nejuda, ir gesina smilkstančias liekanas“.

„Dabar, kai gaisro pavojus nustumtas į šalį, svarbu išsiaiškinti, kas nutiko statiniui, kaip atlaikys jo struktūra“, – priešais katedrą sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas).

Vienas iš penkių Paryžiaus aukščiausiųjų vikarų Philippe'as Marsset (Filipas Marsė) naujienų agentūrai AP sakė: „Jeigu Dievas įsikišo (per gaisrą), tai pasireiškė ugniagesių narsa.“

„Dievo Motinos katedra buvo sunaikinta, bet Prancūzijos dvasia – ne“, – radijui RMC kalbėjo Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit (Mišelis Opeti).

Pareigūnai gaisrą laiko atsitiktiniu, galbūt kilusiu dėl katedroje vykdytų renovacijos darbų..

Paryžiaus prokuroras Remy Heitzas (Remi Heicas) pabrėžė, kad tyrimas bus „ilgas ir sudėtingas“. Pasak jo, šią užduotį atlieka 50 tyrėjų; jie apklaus penkių įmonių, nusamdytų atlikti katedros stogo renovaciją, darbuotojus.

R. Heitzas sakė, kad priešgaisrinė signalizacija pirmąkart įsijungė pirmadienį 18 val. 20 min. vietos (19 val. 20 min. Lietuvos) laiku, bet patikrinus jokio degimo nebuvo aptikta. Antrąkart pavojaus signalas įsijungė 18 val. 43 min., ir tąsyk buvo nustatyta, kad užsidegė stogo konstrukcijos.

Žinia, kad gaisras tikriausiai kilo atsitiktinai, nesumažino nacionalinio gedulo.

„Dievo Motinos katedra atlaikė Prancūzijos revoliucingą istoriją, ir tai nutiko atliekant statybos darbus“, – sakė įtakingas buvęs kultūros ministras Jackas Langas (Žakas Langas).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pažadėjo atstatyti katedrą, kuri yra „dalis mūsų“, ir pažadėjo padėti tai padaryti.

Prancūzijoje išaušus liūdesio dėl šios nelaimės temdomam rytui šalies turtingiausias verslininkas Bernard'as Arnault (Bernaras Arno) ir jo prabangos prekių grupė LVMH pažadėjo atstatymui skirti 200 mln. eurų.

Pranešime sakoma, kad Arnault šeima „solidarizuojasi ištikus šiai nacionalinei tragedijai ir prisidės atstatant šią nepaprastą katedrą, Prancūzijos simbolį, jos paveldą ir dvasinį bendrumą“.

Verslininkas Francois-Henri Pinault (Fransua Anri Pino), vedęs aktorę Salma Hayek (Salmą Hajek), ir jo milijardierius tėvas Francois Pinault (Fransua Pino) taip pat pareiškė tučtuojau pervesiantys 100 mln. eurų per savo bendrovę „Artemis“, kad padėtų finasuoti atstatymą. Kontroliuojančiajai bendrovei „Artemis“ priklauso aukcionų namai „Christie's“; ji taip pat yra kai kurių prabangių mados namų, įskaitant „Gucci“, pagrindinė akcininkė.

F.-H. Pinault pranešime sakoma, kad „ši tragedija paveikė visus Prancūzijos žmones“ ir kad „kiekvienas nori kuo greičiau atgaivinti šį mūsų paveldo brangakmenį“

Prancūzijos bendrovės „Total“ ir „L'Oreal“ taip pat pažadėjo skirti katedros atstatymui po 100 mln. eurų.

Kosmetikos milžinė „L'Oreal“ nurodė siekianti padėti atkurti „Prancūzijos paveldo ir mūsų bendros istorijos simbolį“.

Statybų įmonės „Bouygues“ vadovas Martinas Bouygues'as (Martenas Bvigas) sakė kartu su broliu Olivier (Olivjė) paaukosiantis 10 mln. eurų.

1345 metais baigtoje statyti katedroje yra vertingi XVIII amžiaus vargonai, senovinių vitražų, laikoma neįkainojamų relikvijų ir meno kūrinių. Šį architektūros paminklą kasmet aplanko maždaug po 13 mln. žmonių.

„Vargonai – labai trapus instrumentas, ypač jų vamzdžiai. Jie nesudegė, bet niekas negali pasakyti, ar jų nepažeidė vanduo. Niekas nežino, ar jie tebeveikia, ar prireiks juos restauruoti“, – AP sakė restauratorių grupės „Fondation du Patrimoine“ pirmininko pavaduotojas Bertrand'as de Feydeau (Bertranas de Fedo).

Užmojis suremontuoti katedrą, įskaitant jos stogo konstrukcijas iš 800 metų senumo medinių sijų, kelia didelių sunkumų.

Katedros stogas negalės būti atstatytas ankstesniu pavidalu, nes „šiuo metu mūsų teritorijoje nėra tokio dydžio medžių, kokie buvo nukirsti XIII šimtmetyje“, - aiškino B. de Feydeau. Pasak eksperto, restauruojant teks kliautis naujosiomis technologijomis.

Vykdant katedros smailės, kurią statant buvo panaudota 250 tonų švino, didelio masto restauravimo darbus, praeitą savaitę nuo pastato stogo buvo nukeltos religinės statulos, tad jos nuo ugnies nenukentėjo.

Trijų metrų aukščio varinės statulos, žvelgusios į miestą nuo 96 metrų aukščio stogo, buvo išsiųstos į pietvakarių Prancūziją, kad būtų sutaisytos, vykdant 6 mln. eurų vertės smailės restauravimo projektą.

Ketvirtadienį žmonės pirmąkart galėjo būdami ant žemės apžiūrėti statulas, vaizduojančias 12 apaštalų ir keturis evangelistus, kai didžiulis kranas nuleido jas į sunkvežimį.