Po išpuolių Paryžiuje praėjus metams, džihadistų smurtas Prancūzijoje tebesitęsia. Nuo 2015 m. sausio 10-yje incidentų žuvo 238 asmenys. Žinoma, saugumo tarnybų funkcija labai svarbi, tačiau, kaip nurodo R. Bryson, kol nebus visuotinio suvokimo, kad pagrindinę paskatą tokiems išpuoliams teikia religinė ideologija, vyriausybė ir toliau gesins liepsnomis besispjaudantį, nenuspėjamą gaisrą, taip ir neužčiuopdama priežasties, dėl kurios jis vis įsiplieskia.

Permainos policijos ir kalėjimų sistemose

Daugumą išpuolių Prancūzijoje – įskaitant susišaudymą „Charlie Hebdo“ redakcijoje, Paryžiuje, ir sunkvežimiu sukeltą pragarą Nicoje – įvykdė smulkios organizuotos grupės arba pavieniai asmenys. Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) savo rėmėjus ragina imtis bet kokių priemonių, kad tik padaryta žala būtų kuo didesnė. Atsižvelgiant į tai, kad išpuoliai paprastai rengiami spontaniškai, pasitelkiant lengvai prieinamas priemones, užkirsti jiems kelią – sunku.

Vis dėlto, Prancūzijos vyriausybė per pastaruosius metus dėjo labai daug pastangų, kad padėtis pasikeistų. Po Paryžiaus išpuolių prezidentas Francois Hollande`as pateikė naujų teisės aktų siūlymų ir padidino išlaidas viešajam saugumui. Policijai suteikta papildomų įgaliojimų – dabar policininkai gali visada, net ir ne tarnybos metu, su savimi turėti ginklą, o transporto policija turi teisę tikrinti keleivius ir jų krepšius, jei tik kyla įtarimų. Be to, įtariamų džihadistų dabar galima neišleisti iš šalies, nurodo R. Bryson.

Tam tikri pokyčiai įvesti ir Prancūzijos kalėjimų sistemoje. Dabar ekstremistai kalinami atskirai nuo kitų nuteistųjų, idant radikalizacija nesklistų tarp kalinių. Ši priemonė įgyvendinta nustačius, kad nemaža dalis Prancūzijoje surengtų išpuolių vykdytojų yra buvę smulkūs nusikaltėliai, galimai suradikalėję būtent kalėjimuose.

Smurtą nešanti ideologija

Iškart po praėjusį lapkritį Paryžiuje įvykdytų išpuolių šalyje įvesta nepaprastoji padėtis. Turėjusi trukti 12 dienų, nepaprastoji padėtis keletą kartų pratęsta, be kita ko, ir po teroristinio išpuolio Nicoje. Ji tebegalioja dar ir dabar.

Po išpuolių Paryžiuje ir Nicoje specialios saugumo priemonės pradėtos taikyti ir kitose šalyse. Žadėta surengti daugiau oro antpuolių Sirijoje ir Irake.

Šie saugumo tarnybų veiksmai yra neabejotinai svarbūs. Vis dėlto, jei norima užtikrinti, kad „Islamo valstybės“ ir kitų pasaulyje veikiančių džihadistų judėjimų grėsmė būtų šalinama tvariai ir veiksmingai, būtina pradėti nuo smurtą propaguojančios ideologijos, kuria jie vadovaujasi. Pasak R. Bryson, pirmiausia turi būti visuotinai įsisąmoninta, kad teroristų skleidžiama ideologija yra pagrįsta gerokai iškreiptu islamu – ne tuo, kurį išpažįsta milijonai musulmonų visame pasaulyje.

Yra daugybė veiksnių, galinčių paskatinti žmones pasukti terorizmo link, tačiau esminis tikros ir įsivaizduojamos pagiežos šaltinis, padedantis jiems susitelkti ir duodantis stimulą, yra islamiškojo ekstremizmo idėjos. Būtina sunaikinti šią smurtu pagrįstą religinę ideologiją, sugriaunant patį pagrindą, ant kurio visas šis „judėjimas“ laikosi.

Reikės bendradarbiauti

Tokios grupuotės kaip „Islamo valstybė“ ar „Al Qaeda“ savo sekėjus skatina smurtauti prieš viską, kas yra vakarietiška. Ekstremistų grupuočių internete skelbiama propaganda, kurioje slypi destruktyvios ideologijos idėjos, gali pasiekti kiekvieną, gebantį naudotis „Google“. Kad sukeltų sumaištį Europoje, „Islamo valstybė“ net neprivalo joje būti fiziškai, todėl būtinybė nedelsiant stoti į kovą su grupuotės veiksmus nulemiančia ideologija darosi vis akivaizdesnė.

Minint vienų metų Paryžiaus išpuolių sukaktį, vis dar labai sunku įvertinti veiksmų, kurių Prancūzija ėmėsi siekdama užkirsti kelią terorizmui, poveikį. Aišku tik tai, kad tiksliai nuspėti tokius išpuolius, kokie buvo įvykdyti Paryžiuje ir Nicoje, praktiškai neįmanoma. Žinoma, tai nereiškia, kad nuo jų apsisaugoti nepavyks.

Veikdama išvien su saugumo tarnybomis, šalies vyriausybė turės bendradarbiauti ir su religiniais lyderiais, ir su pilietine visuomene, ir su technologijų specialistais, įsitikinusi R. Bryson. Tik taip pavyks pažaboti ekstremistinės religinės ideologijos idėjų plitimą – tiek internete, tiek kasdieninėje aplinkoje. Vien jau dėl Prancūzijoje vyraujančio sekuliarizmo (pranc. laïcité) pobūdžio, su šiuo uždaviniu šalies vyriausybei nepavyks susidoroti vienai.