Įvertino Kinijos lyderio ir V. Putino susitikimą: tai – tik krūva nesąmonių

V. Putino ir jo kolegos iš Pekino pareiškimai apie tai, kad Ukrainoje reikėtų susilaikyti nuo konflikto eskalacijos ir siekti derybų, pavirto liepsna ir dūmais, kai raketa rėžėsi į Zaporižios daugiabutį.

Laimė, vidury dienos namuose buvo nedaug žmonių. Nedelsiant atlėkė gaisrininkai ir gelbėtojai, kurie ištraukė iš griuvėsių apie 20 sužalotų žmonių, tarp jų – du 7 ir 9 metų amžiaus vaikus. Kaip nelengva gelbėti taikius žmones nuo karinio okupantų išpuolio, parodė ir toks niūrus faktas, kad kita tokia raketa taip ir liko styroti daugiabučio stoge. Tikra laimė, kad jos užtaisas nesprogo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašiai teko gelbėti žmones naktį, kai į Odesą ir Kyjivo priemiesčius Rusijos pajėgos pasiuntė iranietiškus bepiločius. Ten žuvo septyni civiliai. Tokie Kremliaus režimo veiksmai dar kartą parodė tikrąjį diktatoriškojo režimo veidą. V. Putino susitikimas su tokio paties karinio ir politinio Kinijos režimo lyderiu baigėsi be aiškių rezultatų. Pekinas visai ne prieš, kad Rusija nusilptų ir taptų jam tik žaliavų tiekėja. Tačiau visai nesuinteresuota, kad dėl karo Ukrainoje V. Putino režimas žlugtų ir jį pakeistų moderni vakarietiška valdžia. Vašingtonas iš karto atkreipė dėmesį į tokį Kinijos dviveidiškumą.

„Nemanau, kad iš viso galima laikyti Kiniją nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos. Prezidentas Xi Jinpingas nusprendė, kad verta skirsti į Maskvą, bet nė karto nepasikalbėjo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Neapsilankė Ukrainoje. Nepasivargino pasidomėti Ukrainos tikslais. O jis pats ir jo režimas nuolat kartojo Rusijos propagandą, kad kažkokiu būdu tai yra Vakarų karas prieš Rusiją ir kad tai – kažkokia egzistencinė grėsmė ponui V. Putinui. Tai – tik krūva nesąmonių. Ukraina niekam nekėlė jokios grėsmės, jau nekalbant apie Rusiją“, – sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby'as.

Nemanau, kad iš viso galima laikyti Kiniją nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos.

 

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas nusprendė nuvažiuoti į Donbasą. Ten, kur toliau vyksta patys sunkiausi mūšiai su Donecko sritį vis dar siekiančia užkariauti rusų kariuomene.

„Aš jums labai dėkingas. Kiekvienam ir kiekvienai, kurie mus gina. Taip pat labai dėkoju ir žemai lenkiuosi visiems didvyriams, jūsų artimiesiems, jūsų bendražygiams, kuriuos praradome Rytuose ir apskritai šiame kare“, – nuoširdžiai kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos toliau daužo apsiaustus Bachmuto ir Avdijivkos miestus, bet pastaruoju metu jų puolimas akivaizdžiai pradėjo strigti.

„Jie dirba per atstumą, bijo priartėti, todėl galiausiai lieka sugriauti vaikų darželiai, mokyklos, namai, gatvės ir parduotuvės“, – kalbėjo Ukrainos karys.

Atrodo ir patiems Rusijos kariams aiškėja, kad Donecko ir Luhansko sričių, kaip karo pradžioje jiems liepė V. Putinas, užimti nepavyks. Jiems vis labiau rūpi neišvengiamas ukrainiečių kontrpuolimas. Apie tai pasisakė ir vienas iškalbingiausių V. Putino ir jo karinės valdžios kritikų, buvęs Donbaso nacionalistų vadas Igoris Girkinas (Strelkovas). Jis nurodė prognozuojamas ukrainiečių puolimo kryptis. Abi šios kryptis yra svarbi galimybė perkirsti Rusijos pajėgų sausumos koridorių į Krymą ties Mariupolio ir Berdiansko uostais. Tada okupantų aneksuotas Krymas vėl atsidurtų labai nestabilioje padėtyje.

Atrodo, kad ukrainiečiai vėl atakavo jūriniais bepiločiais Sevastopolio karo laivyno bazę Kryme. Rusai sako, kad nieko nenutiko, bet kažkodėl uostą uždarė. Būtent bepiločiai virto turbūt svarbiausiais šio karo ginklais. Net ir visiškai neskirti kariavimui. Dabar svarbu tik, kiek toli jie gali nuskristi, kaip gerai jie mato ir kaip gali išvengti priešininko elektroninės gynybos.

„Jis nebuvo kurtas tokiam darbui. Tai – komercinis dronas. Kaip sakoma, laikas padarė savo korekcijų“, – komentavo ukrainiečių karys.

Galingi komerciniai dronai gali pakelti į orą kelis ar net keliolika kilogramų sveriančius sprogmenis.

„Negalima neįvertinti priešo. Taip, mes jiems kelis kartus gerai užvožėme per kepurę ir labai stipriai keliuose frontuose. Bet niekada negalima jų nuvertinti. Mes irgi slapstomės nuo jų dronų, kaip ir jie – nuo mūsiškių“, – kalbėjo Ukrainos karys.

Kita vertus, jei kelis tūkstančius kainuojantis dronas gali nuskristi ir susprogdinti bent porą milijonų kainuojantį Rusijos tanką ar kitą brangią ginkluotę, tankų galiausiai gali ir pritrūkti. Matyt, todėl Rusijoje jau buvo nufilmuoti iš Tolimųjų Rytų arsenalo Ukrainos link vežami T-54 ir T-55 tankai. Beje, jie buvo pagaminti iškart po Antrojo pasaulinio karo, t. y. – jiems daugiau kaip 60 metų.