- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkija penktadienį pranešė, kad šimtai migrantų vėl bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos, šios šalies autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pripažinus, kad „visiškai įmanoma“, jog jo pajėgos padėjo migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną, tačiau paneigus, kad jis juos kvietė.
Vakarai kaltina A. Lukašenką apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos, tokiu būdu keršijant ES už sankcijas, paskelbtas jo režimui dėl represijų prieš opoziciją.
Baltarusija šiuos kaltinimus neigia ir kritikuoja ES už tai, kad neįsileidžia migrantų.
„Mes esame slavai. Turime širdis. Mūsų kariai žino, kad migrantai eina į Vokietiją... Galbūt kas nors jiems padėjo“, – pripažino A. Lukašenka interviu BBC.
„Bet aš jų čia nekviečiau“, – pridūrė jis.
Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad rytinę Europos Sąjungos ir NATO sieną bandė kirsti dvi grupės. Vienoje jų buvo 500 migrantų, kai kurie iš jų svaidė akmenis ir ašarinių dujų balionėlius.
Pasieniečiai sakė sulaikę 45 migrantus.
Tačiau esama ženklų, kad krizė švelnėja. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA penktadienį pranešė, kad maždaug 2 tūkst. migrantų, kurie spaudžiant šalčiui yra įstrigę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, buvo leista praleisti naktį netoliese esančiame logistikos centre.
BelTA paskelbė nuotraukų, kuriose matyti angare ant čiužinių gulintys migrantai. Savo pranešime agentūra pabrėžė, jog „keliems iš jų tai buvo pirma šilta naktis“.
Be to, šimtai irakiečių, kuriems nepavyko patekti į ES iš Baltarusijos, ketvirtadienį grįžo namo pirmuoju Bagdado organizuotu skrydžiu.
Kremlius pranešė, kad A .Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėjosi telefonu ir pabrėžė „Minsko ir ES bendradarbiavimo svarbą sprendžiant šią problemą“.
Tuo metu Ukraina, besiribojanti ir su Baltarusija, ir su Lenkija, baiminasi, kad migrantai gali bandyti patekti į jos teritoriją ir paskui pasiekti kaimynines ES šalis.
„Neatmetame galimybės, kad Rusija nuspręs tikslingai pasiųsti daug nelegalių migrantų per Baltarusiją į mūsų teritoriją, – parlamentui sakė ukrainiečių vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.
„Sistemingai ir kruopščiai rengiamės tokiai situacijai“, – pridūrė jis.
Ukrainiečių ministras teigė, kad šiuo metu padėtis prie šalies sienos su Baltarusija valdoma, bet perspėjo kaimyninėje šalyje susirinkusius ir į ES patekti norinčius migrantus nekirsti Ukrainos sienos ir sakė, kad jie bus atstumti atgal visomis būtinomis priemonėmis, įskaitant šaunamuosius ginklus.
Raginimas nebeapgręžti migrantų
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič) humanitarinę padėtį pasienyje apibūdino kaip „keliančią nerimą“. Ji taip pat pareikalavo nutraukti prieštaringai vertinamą lenkų pasieniečių praktiką – migrantų grąžinimą atgal į Baltarusiją.
„Asmeniškai išklausiau pasibaisėtinų pasakojimų apie itin dideles kančias, patiriamas viltį praradusių žmonių,.. kurie dėl šių apgręžimų praleido ne vieną savaitę ar net kelis mėnesius skurdžiomis ir ekstremaliomis sąlygomis šaltuose ir drėgnuose miškuose“, – pareiškime nurodė komisarė.
„Visi apgręžimai turi būti nedelsiant nutraukti“, – pridūrė ji.
D. Mijatovič taip pat paragino Lenkiją leisti žmogaus teisių gynėjams ir žiniasklaidai „nedelsiant ir netrukdomai lankytis visuose pasienio rajonuose“.
Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje iš viso yra apie 7 tūkst. migrantų.
Minskas pažadėjo prisiimti atsakomybę už maždaug 5 tūkst. šių migrantų išsiuntimą namo, taip pat pareiškė, kad ES atvers „humanitarinį koridorių“ į Vokietiją likusiems 2 tūkst. atvykėlių.
Tačiau Berlynas paneigė įsileisiantis visus šiuos žmones.
Pasak Varšuvos, padėtis pasienyje lieka įtempta: lenkų Gynybos ministerijos duomenimis, per pastarąsias kelias dienas padaugėjo mėginimų kirsti sieną per Bugo upę, pasitelkiant ir plaustus.
„Agresyvesni“ bandymai nelegaliai kirsti sieną
Lenkijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė leitenantė Anna Michalska (Ana Michalska) sakė, kad per pastarąjį mėnesį neteisėtų bandymų kirsti sieną skaičius sumažėjo, bet „pastaruoju metu jie tapo agresyvesni“.
Ji papasakojo naujienų agentūrai AFP apie vėlai ketvirtadienį įvykusį incidentą, kuriame dalyvavo apie 500 migrantų.
„Šioje grupėje buvę žmonės svaidė akmenis į lenkų pareigūnus ir panaudojo prieš juos ašarines dujas. Tuo pat metu lenkų pasieniečiai akino juos lazerių spinduliais“, – sakė A. Michalska.
Anot tarnybos atstovės, buvo sužeisti keturi lenkų kariai; jiems hospitalizacijos neprireikė.
Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, kad nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų.
Lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) penktadienį tviteryje parašė, kad Varšuva „su džiaugsmu priėmė Estijos pasiūlymą“ atsiųsti beveik 100 žmonių padėti Lenkijai tvarkytis su migracijos krize prie sienos su Baltarusija.
ES ir JAV šią savaitę paskelbė apie rengiamas naujas sankcijas Minsko režimui, kuris ėmėsi brutalių veiksmų prieš opoziciją po pernai vykusių prezidento rinkimų. Baltarusių opozicija ir Vakarai tuos rinkimus laiko suklastotais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sulaikytas buvęs Kalnų Karabacho lyderis pradėjo bado streiką1
Azerbaidžane sulaikytas buvęs Rusijos bankininkas, kuris anksčiau vadovavo armėnų separatistų administracijai Kalnų Karabache, paskelbė bado streiką, penktadienį pranešė jo sūnus ir advokatė. ...
-
Niujorko teismas baigė prisiekusiųjų atranką D. Trumpo mokėjimų už tylą byloje
Niujorko teisėjas Juanas Merchanas (Chuanas Merčanas) penktadienį pranešė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) teismo procesui byloje dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą surinkta visa dvylikos prisiekusiųjų ir šešių atsa...
-
Agento tikslas – padėti pasikėsinti į V. Zelenskį
Bendradarbiaujant Ukrainos saugumo tarnybai, Ukrainos generalinio prokuroro biurui ir Lenkijos teisėsaugos institucijoms, buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris pasisiūlė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis organizuojant pasikėsinimą ...
-
Pamatykite, kas po gaisro liko iš istorinio Kopenhagos pastato3
Danijos sostinės ugniagesiai dvi dienas gesino istorinį Kopenhagos pastatą – XVII amžiuje statytą buvusią vertybinių popierių biržą. Danams šis objektas buvo ikona. ...
-
Paryžiaus policija po pranešimo apie sprogmenį Irano konsulate sulaikė vyrą (atnaujinta)
Prancūzijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi vieną vyrą, sulaukusi pranešimo iš Irano konsulato Paryžiuje apie asmenį, atėjusį su sprogmeniu. ...
-
Prancūzijai areštavus buvusios V. Putino žmonos partnerio vilą – Kremliaus kritika5
Kremlius ketvirtadienį pasmerkė vilos Prancūzijoje kuri, kaip įtariama, priklauso rusų verslininkui Arturui Očeretnui, naujam prezidento Vladimiro Putino buvusios žmonos partneriui, areštą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Niujorke atrinkti D. Trumpo baudžiamosios bylos prisiekusieji
Niujorke ketvirtadienį buvo prisaikdinta 12 prisiekusiųjų žiuri beprecedentėje eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) baudžiamojoje byloje. ...
-
Rusija: sudužus kariniam bombonešiui žuvo įgulos narys2
Rusija penktadienį pranešė, kad pietiniame Stavropolio regione sudužus kariniam bombonešiui žuvo įgulos narys, ir pridūrė, kad ieško dar vieno piloto. ...
-
Irano žiniasklaida: po sprogimų didelės žalos nėra
Irano žiniasklaida penktadienį pranešė, kad po sprogimų, girdėtų netoli šalies centrinio Isfahano miesto, informacijos apie didelę žalą nėra. ...