Sakartvele – naujos demonstracijos, nors „užsienio agentų“ įstatymo projekto atsisakyta

Prie parlamento minios kartvelų švilpė, mojavo raudonai baltomis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Mes esame Europa“. Visgi ten vyravo šventiška nuotaika.

Protestai atspindi vidinę sumaištį dėl Sakartvelo geopolitinio likimo, nes ši šalis siekia įstoti į ES ir NATO, tačiau taip pat palaiko sudėtingus ryšius su Rusija po 2008 metų invazijos.

Sakartvelo parlamentas anksčiau penktadienį balsavimu pritarė siūlymui atsisakyti prieštaringai vertinamo teisės akto projekto dėl „užsienio agentų“, kuriam anksčiau buvo pritarta per pirmąjį svarstymą.

Pagal projektą žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo finansavimo iš užsienio, būtų turėjusios užsiregistruoti „užsienio įtakos agentais“.

„Užsienio agentų“ įstatymo projektas buvo atmestas per antrąjį svarstymą. Tik vienas įstatymų leidėjas iš 36 balsavusių palaikė teisės aktą, kurį daug kas lygino su Rusijoje galiojančiais įstatymais, valdžios institucijų pasitelkiamais siekiant nutildyti Kremliaus kritikus.

Pasak vietos žiniasklaidos, posėdyje iš viso dalyvavo 112 deputatų. Tai reiškia, kad likusieji balsuojant susilaikė.

Tai pergalė. Laimėjome dėl savo vienybės.

„Tai pergalė. Laimėjome dėl savo vienybės“, – sakė viena iš demonstrantų, 21 metų studentė Irina Šurgaja.

„Visas pasaulis pamatė, kad kartvelai yra vieningi ir pasiryžę būti Europos šeimos dalimi“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Antradienį ir trečiadienį protestuotojai susirėmė su policija, o teisėsauga, siekdama išsklaidyti didelio masto demonstracijas, panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ketvirtadienį paskelbė, kad atsisakys įstatymo projekto.

Tačiau opozicinės partijos pareiškė, kad jų protestai vis tiek tęsis, sakydamos, kad nėra jokių garantijų, „kad Sakartvelas tvirtai laikosi provakarietiško kurso“.

Vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Sakartvelo vyriausybė flirtuoja su Kremliumi ir stumia Juodosios jūros valstybę autoritariniu keliu.

„Antirusiškos nuotaikos“

Prezidentė Salomė Zurabišvili nusiuntė paramos žinutę protestuotojams, sveikindama juos su pirmąja pergale.

„Nepasitikėjimas vyriausybe kyla mums einant europiniu keliu“, – pareiškė ji vėlai ketvirtadienį per televiziją iš Niujorko.

Tuo metu Kremlius penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas kurstant „antirusiškas nuotaikas“ tarp tūkstančių demonstrantų Sakartvele.

„Matome, iš kur Sakartvelo prezidentė kreipiasi į savo žmones. Ji kreipiasi ne iš Sakartvelo, o iš Amerikos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kaltindamas „kažkieno matomą ranką“ kurstant „antirusiškas nuotaikas“.

Jis teigė, kad, Maskvos nuomone, protestai yra Sakartvelo vidaus reikalas, ir tvirtino, kad minėtas įstatymo projektas iš tikrųjų esą atspindi JAV, o ne Rusijos teisės aktus.

Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija palankiai įvertino tai, kad Sakartvelo vyriausybė atsisakė įstatymo projekto.

Blokas paragino Tbilisį įgyvendinti reformas, kurias ES iškėlė kaip sąlygą, kad Juodosios jūros valstybei būtų suteiktas kandidatės į Bendrijos narius statusas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad proeuropietiškas Sakartvelas gali pasikliauti Paryžiumi.

„Kartvelų įsipareigojimas puoselėti demokratines vertybes, spaudos ir asociacijų laisvę buvo išgirstas“, – tviteryje rašė E. Macronas.

Pastaraisiais metais Sakartvelo valdžios institucijos sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl numanomo atsilikimo nuo demokratijos, o tai smarkiai pakenkė Tbilisio ryšiams su Briuseliu.

Valdančioji partija sako tebėra įsipareigojusi Sakartvelo siekiui tapti ES ir NATO nariu. Planai įstoti į NATO ir ES yra įtvirtinti Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jiems pritaria mažiausiai 80 proc. gyventojų.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija praėjusių metų vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Praėjusių metų birželį ES vadovai Ukrainai bei Moldovai suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau pareiškė, kad Sakartvelas pirmiausia turi įgyvendinti tam tikras reformas.