Rusijos oro uostai – pilni sprunkančių gyventojų: ar Lietuva galėtų juos priimti?

Pasak profesoriaus, filosofo Gintauto Mažeikio, iš Rusijos daugiausia išvyksta vidurinis sluoksnis ir labiausiai išsilavinę gyventojai.

„Tai žmonės, kurie linkę protestuoti, kurie dalyvauja įvairiose akcijose prieš V. Putiną. Jie puikiai žino, kokios bausmės jiems gresia, kad juos skundžia ir sulaiko. Visas šis Rusijos elitas, ne tik turtuolių, bet ir kūrėjų, menininkų, mokslininkų, verslininkų, nori išvykti iš Rusijos kaip galima greičiau. Čia jie susiduria su visa aibe problemų. Aš ir pats esu keletą kartų bandęs imituoti bilietų pirkimus, žiūrėti, kaip išvykti iš Maskvos. Iš tiesų, tas srautas didėja. Ne tik Vakarų aviakompanijos nutraukė ryšius su Rusija, bet ir kai kurios kompanijos atsisako vežti ir iš kitų uostų migrantus. Pvz., jei jūs nuskrendate į Stambulą, tai dar nereiškia, kad iš ten sėkmingai išvyksite kur nors“, – aiškino profesorius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Nėra tikslių duomenų, kiek žmonių išvyko, bet spėjama, kad tai – daugiau nei 400 tūkst. Tai didžiulis emigrantų srautas. Žinoma, jis menkutis, palyginus su ukrainiečiais, bet kitu atveju, jie nebūtų karo, mes laikytume tai viena didžiausių emigracijų, kokia šiuo metu vyksta pasaulyje“, – sakė G. Mažeikis.

Jis paaiškino, kuo dabartinė migracija iš Rusijos skiriasi nuo tų laikų, kai buvo aneksuotas Krymas.

Motinos, kurios supranta, kas gali būti su jų sūnumis, šauktinių amžiaus vaikais, žūtbūt juos slapsto.

„2014 metais buvo gerokai mažesnė išvykusiųjų banga, visi V. Putino režimo disidentai buvo labai aiškiai apibrėžti – kurie organizuodavo protestus, kurie priklausė įvairiai opozicinei žiniasklaidai. Tai – ryškios asmenybės, nors tarp jų ir buvo vienas kitas verslininkas, susigaudęs, kad laikas bėgti. O šį kartą išvyksta tie, kurie tylėjo, 2014 metais į jokius mitingus nevaikščiojo, pavyzdžiui, universitetų profesoriai, žmonės, kurie nenori būti susiję su politika ir net neinvestuoja nieko į opoziciją, neišeina į gatves, netriukšmauja. Taip pat yra dar vienas dalykas: motinos, kurios supranta, kas gali būti su jų sūnumis, šauktinių amžiaus vaikais, žūtbūt juos slapsto, ieško, kaip nepastebėtiems išvykti, kad tik jie nebūtų pakviesti į kariuomenę“, – teigė profesorius.

G. Mažeikis atskleidė, kad tai, ką sako ukrainiečių žvalgyba, jog Rusijoje vykdoma slapta mobilizacija, pasitvirtina ir iš jo šaltinių Rusijoje.

„Ukrainoje apie šitą slaptą mobilizaciją pradėta kalbėti prieš keletą dienų, o štai mano kolegos Rusijoje apie šitą slaptą mobilizaciją kalba jau vieną mėnesį. Slapta mobilizacija pradėta dar iki įsiveržimo į Ukrainą“, – tikino pašnekovas.

Scanpix nuotr.

Pasak G. Mažeikio, Lietuva galėtų priimti bėgančius rusus.

„Jie tikrai nėra jokia penktoji kolona – jie yra tiesiog akademikai arba verslininkai. Vis dėlto šioje vietoje reikia atminti statuso skirtumą. Mes rėmėme ukrainiečius, kurie neturi nei namų, kurie prarado artimuosius ir yra karo aukos, o rusams dar tokios grėsmės numirti nėra. Jokie fondai nepuls palaikyti rusų migrantų“,  – šnekėjo jis.

Profesorius atskleidė, koks nuostolis bus Rusijai dėl tokios migracijos bangos.

„Rusija dabar skaičiuoja tik ekonomines sankcijas, kurios dabar labai matomos, arba karo nuostolius, bet nepastebi dviejų faktorių ir nenagrinėja, kaip jų ekonomiką paveiks šitas milžiniškas migracijos srautas ir visa šita užsienyje esanti ukrainiečių ir rusų opozicija, kurios reikalavimai yra pakankamai radikalūs, kurie kviečia sunaikinti V. Putiną ar blokuoti visus pasienius, susijusius su Rusija ir Baltarusija. Šitas poveikis kol kas nėra skaičiuojamas, tačiau neabejotinai turės labai didelę įtaką“, – komentavo G. Mažeikis.