R. Šimašius: valdžią užėmę tironai kėsinasi į mūsų kaimynų ir į mūsų pačių laisvę

Šeštadienį Vilniuje iškilmingai paminėtos 1831-ųjų metų sukilimo 190-osios metinės ir Panerių kautynių metinės. Panerių kautynės – didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Lietuvos sostinės: 12 600 lietuvių ir lenkų sukilėlių bandė išlaisvinti Vilnių, kuriame įsitvirtinę laikėsi per 26 tūkst. rusų.

Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, birželio 19 d., laimė, dėl Vilniaus laisvės nebereikia kautis ginklu, reikia ją puoselėti ir leisti skleistis. Vis dėlto, į rytus nuo Lietuvos – mažai kas pasikeitė.

„Kaip ir prieš 400 metų, kaip ir prieš 190 metų, kaip ir prieš 30 metų, laisvę tenka nuolatos ginti. Ir nors mes savo laisvę iškovojome, į rytus nuo mūsų, deja, niekas nepasikeitę: valdžią užėmę tironai kėsinasi į mūsų kaimynų, o ir į mūsų pačių laisvę. Todėl šiandien turime prisiminti sukilimo šūkį – „už mūsų ir jūsų laisvę“, –  sakė R. Šimašius.

Mūšio paminėjimas – itin svarbus miesto istorijai

1830–1831 m. sukilimas Rusijos imperijos sudėtyje prasidėjo Varšuvoje, bet ilgainiui neramumai prasidėjo ir Lietuvos miestuose, nors caro valdžia čia jau buvo įvedusi karinę padėtį. Vienas šio sukilimo tikslų − Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas.

Dr. Norbertas Černiauskas pasakoja, kad šio mūšio paminėjimas – itin svarbus miesto istorijai. Prie Vilniaus įvykusios Panerių kautynės – didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Lietuvos sostinės.

„Ši data svarbi dėl dviejų dalykų. Panerių kautynės reprezentuoja Vilniaus, kaip svarbaus kultūros ir politikos metropolio, statusą. Tai rodo šio miesto svarbą visame regione, dėl jo kovojo jungtinės lietuvių ir lenkų pajėgos. Be to, tai – turbūt didžiausias kada nors vykęs mūšis dėl Vilniaus mūsų šalies istorijoje. Vargu, ar rasime kitą kartą, kuomet dėl sostinės būtų buvę surinktos tokios pajėgos“, – tęsia N. Černiauskas.

Sukilėliai mūšį prie Panerių pralaimėjo ne iki galo įvertinę priešo pajėgų dydį. Entuziastingai nusiteikę lietuvių ir lenkų daliniai neatkreipė dėmesio ir į gamtines sąlygas: Panerių kalvos visuomet buvo Vilniaus apsaugos barjeras, tačiau tąkart jos padėjo okupantams.

Sutvarkyta ir aplinka

2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti. Pasviras granitinį kryžių 1830–1831 m. sukilimui atminti projektavo žymus Lietuvos skulptorius Konstantinas Bogdanas.

190-ųjų sukilimo ir Panerių kautynių metinių proga Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė vėliavą, pastatė  iš tolo matomą nuorodą, įrengė teritorijos, koplytėlės ir kryžiaus apšvietimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šikašius

Šikašius portretas
Pridėjo į kelnes. Daugelis jo projektukų su Rusų ir Baltarusių pinigėliais iškils į viešumą.

Tai kas tą

Tai kas tą portretas
su keturračiu balutėj paskandino?

pensininkė

pensininkė portretas
ar jis pats nesielgia kaip tironas juk Vilnius visos Lietuvos sostinė o ne jo nuosavybė kad neleidžia susirinkti iš visos Lietuvos žmonėms ir pavaikščioti sostinės gatvėmis bei išreikšti savo norus ir pageidavimus Lietuvos valdžiai kodėl nedavei leidimo maršo eitynėms ponas tirone
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių