Teodorinas Obiangas (Teodorinas Objangas), kuris yra savo šalies viceprezidentas, kaltinamas valstybės pinigais sumokėjęs už didžiulį namą vienoje prašmatniausių Paryžiaus gatvių, 76 m ilgio jachtą, dizainerių kostiumų ir kitokių prabangos daiktų kolekciją.

Jo advokatai yra sakę, kad pirmadienį prašys teismo paskelbti pertrauką, nes jiems reikia daugiau laiko pasirengti jo gynybai.

Šis teismo procesas yra pirmasis iš susijusių su tyrimu dėl trijų Afrikos lyderių turto Prancūzijoje. Šie lyderiai kaltinami prabangiu gyvenimu užsienyje, nors jų šalių piliečiai skursta.

47-erių metų T. Obiangas teisme, kuris turėtų trukti mažiau nei dvi savaites, tikriausiai nepasirodys. Jis yra kaltinamas korupcija, grobstymu, piktnaudžiavimu valstybės lėšomis bei pasitikėjimu.

JAV pareigūnai jau privertė jį atsisakyti už korupcinius pinigus nupirkto turto ir apkaltino jį „begėdiškai“ apiplėšinėjant savo šalį.

Jo namas Paryžiaus Focho (Fošo) gatvėje – su kino sale, SPA, kirpykla ir paauksuotais čiaupais – vertinamas maždaug 107 mln. eurų.

Kai prancūzų teismo pareigūnai 2011 metais surengė pirmąsias kratas Paryžiuje, jiems teko išsinuomoti sunkvežimius jo „Bugatti“, „Ferrari“, „Rolls Royce“ ir kitiems prabangiems automobiliams išvežti.

Ši byla yra precedentas Prancūzijai, ilgą laiką pro pirštus žiūrėjusiai į Afrikos diktatorius, nuolat investuojančius neteisėtai įgytus pinigus į nekilnojamąjį turtą Paryžiuje ir prabangos prekes.

Byla buvo iškelta po beveik dešimtmetį trukusių antikorupcinių organizacijų „Sherpa“ ir „Transparency International“ lobistinių pastangų.

„Iš pradžių Prancūzijoje paprasčiausiai nebuvo politinės valios mūsų klausytis“, – rugsėjo mėnesį rašė „Sherpa“ teisininkas Williamas Bourdonas (Viljamas Burdonas).

Turtas iš medienos

Prancūzų prokurorai įtaria, kad pobūvius mėgstantis T. Obiangas 2004-2011 metais, kai buvo savo tėvo prezidento Teodoro Obiango Nguemos (Teodoro Objango Nguemos) žemės ūkio ministras, gavo beveik 110 mln. eurų.

Kaip žemės ūkio ministras jis turėjo įtakingą postą – galėjo kontroliuoti pelningą medienos pramonę, kuri yra antrasis pagrindinis Pusiaujo Gvinėjos eksporto šaltinis po naftos.

Vadinamasis revoliucinis medienos pardavimo mokestis būdavo pervedamas į jo asmenines sąskaitas, teigia prokurorai.

„(Jis) visuomet sakydavo, kad teisėtai uždirbo šiuos pinigus savo šalyje“, – naujienų agentūrai APF sakė vienas jo advokatų Emmanuelis Marsigny (Emanuelis Marsinji).