Oranžinės mirties aukos blaškosi ieškodamos tiesos

Nuo Vietnamo karo praėjus beveik pusšimčiui metų, jo žarijos vis dar smilksta. Kovai su Vietkongo kovotojais naudoti herbicidai suluošino ne tik partizanus, civilius, bet ir vėlesnes kartas. Prancūzijoje gyvenanti vietnamietė bando atkurti teisingumą – sveikatos nei ji, nei jos tėvynainiai nebesusigrąžins.

Pasivijo praeitis

Aštuntą dešimtį bebaigianti Tran To Nga atrodo tvirtai, tačiau išvaizda apgaulinga. Jos ligoms suskaičiuoti nepakanka vienos rankos pirštų: hipertonija, krūties vėžys, antrojo tipo diabetas, itin reta alergija insulinui, alfa talasemija, odos chloraknė, širdies problemos. Prancūzijos pilietybę turinti vietnamiečių kilmės moteris neabejoja dėl savo ligų  priežasčių – tai Vietnamo karo metu naudoti herbicidai.

Taktiniais sumetimais – siekiant sunaikinti miškų lapiją ir taip atsekti Vietkongo partizanų slėptuves – šių chemikalų JAV armija Vietnamo ir Laoso teritorijoje išpurškė apie 80 mln. litrų. Daugiau kaip pusė buvo vadinamasis oranžinis agentas ("Agent Orange"), kurio sudėtyje yra mirtinai pavojingo dioksino.

Aš pa Parengė Asta Mažutytė klausiau savęs, kas prižiūrės šiuos neįgalius vaikus, kai mirs pirmoji karta, kurios dalis aš esu?

Šiandien jau aišku, kad herbicidas ne tik naikina augalus, bet ir sukelia ilgalaikių rimtų sveikatos problemų, pradedant neurologinėmis, baigiant onkologinėmis ligomis ir apsigimimais.

Mirtinas efektas

1966-aisiais iš prancūziškosios Indokinijos kilusi Tran To Nga palaikė Nacionalinį Pietų Vietnamo išsivadavimo frontą, dirbo žurnaliste. Apie netradicinį amerikiečių ginklą ji, kaip ir jos remiami vietkongiečiai, nieko nežinojo.

Per vieną amerikiečių antskrydį netoli Saigono smalsumo vedama Tran To Nga išlindo iš partizanų bunkerio ir pateko į aštraus kvapo herbicidų debesį. Jauna moteris daug negalvojo apie galimus lipnaus lietaus padarinius, todėl paskubomis nusiprausė tik veidą ir nė nesusimąstė, kad jau spėjo tapti nuodų įkaite.

Padariniai: efektyvus netradicinis ginklas prieš Vietkongo partizanus apnuodijo gyvenimą ne vienai vietnamiečių kartai.

Nupurkšti medžiai po dienos numetė lapus – partizanų karinės pozicijos buvo kaip ant delno. Tačiau herbicidų poveikis buvo dar didesnis: jais apsinuodijo ištisi Vietkongo partizanų būriai, chemikalai įsigėrė į dirvą ir pateko į gruntinius vandenis.

Jau netrukus Tran To Nga pajuto apsinuodijimo padarinius. 1969 m. ji pagimdė mergaitę – mažylė turėjo keturias širdies ydas, ją kankino kvėpavimo problemos, lopais slinko oda. "Aš jos net negalėjau paimti į rankas", – apie vos septyniolika mėnesių išgyvenusios dukrelės tragediją vėliau Tran To Nga rašė knygoje "Mano apnuodyta žemė". Vietname pasirodžiusi knyga vėliau buvo išversta į užsienio kalbas ir ją išgarsino.

Paveldėtas skausmas

Tran To Nga dukrelė buvo viena iš 150 tūkst. vaikų, kuriuos, dar įsčiose sužalotus siaubingų nuodų, vėliau pagimdė apsinuodijusios vietnamietės. Su baisiomis negaliomis gimusius mažylius tėvai slėpdavo nuo aplinkinių. Ir pati Tran To Nga sako žinanti, kad po greitos dukrelės mirties aplinkiniai kalbėję, jog ši tragedija buvęs jai atpildas už jaunystės paklydimus.

Su tokia pat širdies yda gimė ir dar dvi Tran To Nga dukros, sveikatos problemas it prakeiksmą paveldėjo ir jos anūkė – gimė sirgdama astma ir širdies ligomis.

Esama duomenų, kad nuo šio chemikalo iš viso nukentėjo apie 4,8 mln. Vietnamo gyventojų, daugiau 400 tūkst. mirė. Dar ir šiandien, nuo Vietnamo karo skaičiuojant jau ketvirtąjį dešimtmetį, kasmet pasaulį išvysta apie 6 tūkst. apsigimusių ar sunkiomis ligomis sergančių kūdikių: su kūną bjaurojančiais apsigimimais, be rankų, akli ar sparčiai ankantys, nusėti opų, nepajėgantys savarankiškai judėti ar protiškai neįgalūs. Šalyje neslūgsta odos, autoimuninių, kepenų ir kitokių ligų banga. Specialistai skaičiuoja, kad dioksino poveikį jaus iki dvylikos kartų.

Civiliai liko už borto

Tran To Nga sako, kad, dirbdama socialinį darbą su kitais vietnamiečiais, per karą patyrusiais cheminių atakų, išsiaiškinusi, jog ją kankina analogiškos sveikatos problemos, o jos dukrų įgimtos ligos – tokios kaip kitų tėvynainių. Teismų slenksčius ji pradėjo minti dar 2009-aisiais, supratusi padėties Vietname mastą. "Aš paklausiau savęs, kas prižiūrės šiuos neįgalius vaikus, kai mirs pirmoji karta, kurios dalis aš esu?" – viename interviu sakė Tran To Nga.

Garbės legiono ordinas, kurį moteris yra gavusi iš tuomečio Prancūzijos prezidento Jacques Chiraco rankų, įkvėpė moterį nesiliauti ieškojus teisybės ir atsigręžti į Prancūzijoje, kur ji gyvena, teismus. Juo labiau kad iki tol vietnamiečiams nepavyko gauti kompensacijų už patirtą žalą. 1984 m. JAV išmokėjo beveik 180 mln. dolerių tik Vietnamo karo veteranams, turėjusiems kontaktą su vadinamuoju oranžiniu agentu. Vietnamo gyventojai liko už borto. Oranžinio agento aukų asociacija (VAVA) pateikė ieškinį šio herbicido gamintojams, tačiau 2009 m. JAV Aukščiausiasis Teismas ir jį atmetė.

2013 m. Pietų Korėjos teismas nurodė "Monsanto" ir "Dow Chemicals" sumokėti kompensaciją 39 karo veteranams, apsinuodijusiems pesticidais. Tačiau civilių teisės ir tąkart liko neapgintos.

Svarbus precedentas

Po to, kai 2013 m. Prancūzijos parlamentas leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, įvykdytus kitoje šalyje, Tran To Nga pateikė pareiškimą Evri rajono apylinkės teismui. Savo teisinį žygį ji vadino paskutiniu savo gyvenimo mūšiu.

Moteris kaltino keturiolika chemijos koncernų, tarp kurių – "Monsanto", "Dow Chemical", tiekusių oranžinį agentą. Moteris pateikė dokumentų, esą įrodančių, kad įmonės, net ir turėdamos informacijos apie šios medžiagos poveikį žmogaus organizmui, toliau jį gamino ir platino.

"Aš nereikalauju kompensacijos. Tačiau yra tūkstančiai aukų. Aš, žinoma, kovoju už savo šeimą, bet kovoju ir už kitas aukas, kad sukurčiau teisinį precedentą, – sakė moteris. – Neturiu prabangos sustoti. Man beveik 80 metų. Aš esu vienintelis žmogus, galintis tai padaryti. Jei mirsiu, visa tai mirs kartu su manimi."

Aidai: apdovanojimų laimėjusioje prieš dešimtmetį darytoje JAV fotografo Edo Kashio nuotraukoje – herbicidų apnuodytų tėvų atžala Nguyen Thi Ly (nuotraukoje jai 9-eri).

Į teismą moteris kreipėsi dar 2014 m., tačiau atsakymo sulaukė tik dabar. Ją remiančios nevyriausybinės organizacijos dalijosi nuogąstavimais, kad teismas tyčia vilkina procesą, tarsi tikėdamiesi natūralios jo baigties: medikų prognozės apie Tran To Nga sveikatą dar prieš kelerius metus buvo labai pesimistinės.

Chemijos koncernų advokatai aiškino, kad oranžinį agentą JAV naudojo nacionalinei gynybai, todėl esą užsienio teismas negali imtis šio klausimo.

Pati moteris vylėsi, kad galiausiai byla išsivystys į istorinį procesą dėl ekocido – nusikaltimo gamtai, kurio sąvoka įtraukta į ką tik Prancūzijos nacionalinio susirinkimo priimtą Klimato įstatymą.

Anot Tran To Nga, praėjus pusei amžiaus po amerikiečių atakų chemikalais, Vietname pastebėta it iš kokio mokslinės fantastikos filmo atklydusių keistų milžiniškų augalų, kuriuos vietos žmonės taip ir vadina – Amerikos augalais.

Tačiau gegužės 10-ąją Prancūzijos teismas atsisakė nagrinėti Tran To Nga pareiškimą dėl defoliantų naudojimo Vietnamo kare.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
...o kas galejo [tuo metu] vieninteliai "diktatoriai" valstybei suduoti atsakomaji smugi uz invazijas i svetimas valstybes ??Niekas tuo metu, Cheminis ginklas --tai pragaras. O kas DABAR?

Anonimas

Anonimas portretas
O kokio kenksmingumo chimtrailai virs Lietuvos , kazko labai tylu ?

Anonimas

Anonimas portretas
Štai taip atrodo tikrasis teroristinės Amerikos veidas. Bet mūsų debilams to nesuprasti. Jie ir čia ras kaip apkaltinti rusus ir Putiną.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių