Nesitraukia apsauga

Iki šiol su auditorija ir po pasaulį pasklidusia savo palaikymo komanda politikas bendraudavo įrašais socialiniuose tinkluose. Įrašai – tokie pat šmaikštūs, tik skaitant juos, sužinant apie jį vis dar kankinančias vestibiuliarinio aparato problemas, nekilo abejonių, kad politikui kol kas dar sunku rašyti.

Pokalbio su rusų politiku "Der Spiegel" žurnalistai susitiko Berlyne ankstų trečiadienio rytą. A.Navalną lydėjo ne tik jo spaudos atstovė Kira Jarmyš, bet ir keturi Vokietijos kriminalinės policijos pareigūnai – nuo pat atvykimo į Vokietiją, A.Navalnas kruopščiai saugomas kiaurą parą. Apsauga dirba savo darbą: šeimininkams neleidžia išrinkti svečiui siūlomo vandens buteliuko.

Prieš mėnesį komos ištiktas 44-erių vyras į žurnalo redakcijos penktąjį aukštą užkilo laiptais, ne liftu. Nors nuotraukose instagrame A.Navalnas atrodo žvalus, pasakodamas prisimena daugybę smulkmenų, akivaizdžiai sulysęs veidas, randai ant kaklo nuo intubacinio vamzdelio, sutrikęs miegas ir drebančios rankos bandant įsipilti vandens išduoda, kad iš mirties nagų išplėšto vyro dar laukia ilgas reabilitacijos kelias.

Jaučiasi jūrų kiaulyte

Dreba ir balsas, kai jis prabyla apie Vokietiją, su kuria sakosi neturėjęs jokio artimo ryšio, nepažinęs nė vieno politiko, o dabar jaučiąs dėkingumą Angelai Merkel ir gydytojams, kurie ne tik išplėšė iš mirties, bet ir grąžino asmenybę.

Atkaklumas, medikų profesionalumas, regis, padeda: dar prieš savaitę instagrame rašęs, kad negali pastovėti ant vienos kojos, šiandien A.Navalnas sako tai jau galįs. "Mano nauja užduotis – stovint ant vienos kojos ištiesti antrąją į priekį", – savo pratimus jis lygina su senolių mankšta.

Ne, tai nebuvo šauksmas iš skausmo, kaip manėme visi mes, stebėję A.Navalno dramą. Skausmą gali jausti, kai esi gyvas. Tai buvę kai kas kita, sako A.Navalnas. Jausmas, jog išgyveni mirtį.

A.Navalnas šiandien gyvena su žmona Julija ir sūnumi Zacharu Berlyne, nuomojamuose apartamentuose – dukra Darja grįžusi mokytis į Stanfordą.

Mirtina nuodų dozė sujaukė energija tryškusio politiko gyvenimą. Sportiškas vyras neteko 12 kg. Tačiau jo balsas atpažįstamas, kaip ir jo humoras, ironija. Save jis lygina su jūrų kiaulyte – juk niekas tiksliai nežino, kuo paprastai baigiasi apsinuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga, kaip jie gyvena. Ar jis pasveiks 100 proc., gal 90 proc. – gydytojai tiksliai nežino.

Skausmas reikštų gyvybę

Dar prieš gerą mėnesį jis skraidė iš vieno Rusijos miesto į kitą, susitikdavo su savo komanda, o šiandien gyvena monotoniškai. Kasdien – mankšta, pasivaikščiojimai parke, darbas kompiuteriu – pagal išgales, jis sakosi labai stengiąsis. "Turbūt vėliau apie mane rašys medicinos žurnaluose, ir man patinka dalytis savo patirtimi", – sako A.Navalnas.

Mirtini nuodai neištrynė iš jo atminties ir lemtingosios rugpjūčio 20-osios, kai Tomske jis filmavo eilinį vietos valdžią demaskuojantį siužetą – pasakojimą apie vietos oligarcho kompanijos vykdomas protu nesuvokiamai prastos kokybės daugiabučių statybas "YouTube" pažiūrėjo daugybė žmonių. Iki pat akimirkos, kai lėktuve jis suprato, kad jam kažkas negerai. Išpiltas šalto prakaito jis paprašo greta sėdėjusios K.Jarmyš nosinaitės, girdi jos raginimą kalbėti, mato, kaip ji žiūri į jį tarsi į išprotėjusį. Tada jis nueina į lėktuvo tualetą, nusiprausia veidą, atsisėda, lukteli, vėl nusiprausia ir pagalvoja: jei neišeisiąs dabar, nebeišeis niekada. Jokio skausmo, tik suvokimas, kad miršta. Tiesiog čia ir dabar. Nieko neskauda.

Išėjęs iš tualeto jis atsisuko į stiuardą ir spėjo pasakyti: "Aš apsinuodijau. Mirštu." Tada atsigulęs ant lėktuvo grindų numirti. Vaizdas, kurį jis manė matantis paskutinį kartą gyvenime, – šiek tiek nustebęs, lengvai besišypsantis stiuardo veidas, paskutiniai girdimi žodžiai – klausimas: "Apsinuodijote?" ir ar jis turįs širdies problemų. "Tačiau man neskauda širdies. Nieko neskauda. Tiesiog žinau, kad mirštu", – prisiminė A.Navalnas.

Greta buvusi moteris prašo neprarasti sąmonės. Ir taškas. Jis manė, kad mirė. Laimė, apsiriko. A.Navalnas sako pažiūrėjęs vaizdo įrašą, kurį į socialinius tinklus vėliau įkėlė kažkoks bendrakeleivis. Jame matyti sąmyšis lėktuve, girdėjosi jo širdį veriantis šauksmas. Ne, tai nebuvo šauksmas iš skausmo, kaip manėme visi mes, stebėję A.Navalno dramą. Skausmą gali jausti, kai esi gyvas. Tai buvę kai kas kita, sako A.Navalnas. Jausmas, kad išgyveni mirtį.

Atominė bomba ant žmogaus

Ištyrus vandens buteliuką, kurį iš Tomsko viešbučio buvo pasiėmęs A.Navalnas, ant jo paviršiaus aptikta "Novičiok" pėdsakų. Jis pats mano, kad apnuodytas veikiausiai buvo per odą – juk viešbutyje yra tiek daug paviršių, kuriuos liečiame: pradedant durų rankenomis, pakabais, baigiant rankine. Sykiu tai turėjęs būti paviršius, kurį galėjo liesti tik jis – ne mobilusis telefonas, kurį gal būtų paėmusi K.Jarmyš, ne dušo kabina, kuria jis galėjo ir nesinaudoti. Todėl esą labai svarbu ištirti drabužius, kurių, deja, kol kas nepavyksta atgauti iš Omsko ligoninės.

"Neabejoju, kad mano drabužiai mėnesį buvo virinami dezinfekciniame skystyje. Kad išnyktų visi pėdsakai", – su būdinga ironija juokauja A.Navalnas. Jis puikiai suvokia scenarijų, kuris turėjo pasibaigti jo mirtimi. Viskas surežisuota taip, kad apnuodijimo simptomai pasireikštų jau išvykus iš viešbučio – jame personalas neabejotinai būtų iškvietęs greitąją pagalbą, suteikęs šansus išgyventi. Pakilus į orą, lėktuve, pasidaro bloga, procesas nesustabdomas, žemę pasiekia jau būdamas miręs. Jei kas kada ir atliktų kokius tyrimus, apie nervus paralyžiuojančios medžiagos paieškas nebūtų nė kalbos. Tai turėjusi būti tiesiog mįslinga mirtis, įsitikinęs politikas.

Jis sako pats negalėjęs patikėti, kad nužudyti bandyta "Novičiok". "Tai tarsi mesti atominę bombą ant žmogaus", – sako A.Navalnas.

Tai – V.Putinas

"Su nusikaltimu susijęs Vladimiras Putinas. Aš neturiu kitų versijų. Tai sakau ne pataikaudamas sau, bet remdamasis faktais. Svarbiausias faktas – "Novičiok". Įsakymą jį naudoti ar gaminti gali pateikti tik du žmonės – Federalinės saugumo tarnybos vadovas ar užsienio žvalgybos tarnyba, – sako A.Navalnas. – Tikriausiai taip pat Užsienio žvalgybos valdyba. Tik trys žmonės gali duoti nurodymą imtis aktyvių priemonių ir naudoti "Novičiok". Jei žinote Rusijos tikrovę, taip pat žinote: FSB viršininkas Aleksandras Bortnikovas, Užsienio žvalgybos viršininkas Sergejus Naryškinas ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas negali priimti tokio sprendimo be V.Putino nurodymų. Jie yra jam pavaldūs."

Jei nurodymą nužudyti davė V.Putinas, kodėl galiausiai jis išleido opozicionierių iš šalies?" Manau, jie buvo pasiryžę manęs neišleisti iš šalies, todėl viešai pareiškė, kad aš netinkamas transportuoti, – "Der Spiegel" sakė A.Navalnas. – Jie laukė, kol numirsiu. Bet palaikymo komandos ir žmonos pastangomis visa tai grėsė virsti savotišku realybės šou "Navalnas miršta Omske". Daugybė žmonių, kuriems esu labai dėkingas, pasakė: nenorime žiūrėti šios laidos. V.Putino žmonėms svarbu, kad jie nesuteiktų oponentui aukos statuso, kad jie – gyvas jis būtų ar miręs – neduotų jam politinio kapitalo. Jei būčiau miręs Omske ar patyręs nebepataisomą žalą, tai būtų akivaizdi jų atsakomybė. Tada galėjo būti ir neįrodyta, kad naudotas "Novičiok", tačiau būtų akivaizdu, kad jie kalti, nes neleido manęs išvežti iš šalies. Jie ir taip laukė 48 valandas, tikriausiai tikėdamiesi, kad nuodų nebebus galima aptikti.

Versija, kad nužudyti įsakė kas nors kitas, ne V.Putinas, A.Navalno manymu, būtų dar blogesnė. "Užtenka vieno puodelio "Novičiok", kad užnuodytume visus keleivius didelėje Berlyno metro stotyje. Jei prie karinio reagento gali prieiti ne trys, o 30 žmonių, tai yra pasaulinė grėsmė. Tai būtų siaubinga", – sako jis.

Lemtingos aplinkybės

Ilgus metus manyta, kad A.Navalnas priklauso priešų kategorijai. Prieš juos – skirtingai nei prieš išdavikus, tokius kaip Sergejus Skripalis, nebuvo griebiamasi tiesioginių mirties priemonių.

"Jei kas prieš pusantro mėnesio man būtų pasakęs, kad nuodys mane "Novičiok", būčiau juokęsis. Juk žinome, kaip V.Putinas kovoja su opozicija. Turime 20 metų patirties. Jus gali suimti, sumušti, aplieti dezinfekuojančia priemone, nušauti ant tilto kaip Borisą Nemcovą. Tačiau cheminio karo reagentai buvo rezervuoti slaptųjų tarnybų agentams", – su būdingu šmaikštumu sakė A.Navalnas.

Šiandien jis mano, kad šis skirstymas buvęs teisingas, tačiau pasikeitusios aplinkybės "arba kažkas V.Putino galvoje".

"V.Putinas viską žino apie mane. Aš gyvenu totaliai sekamas. Jis žino, kad nesu nei oligarchas, nei slaptasis agentas – tik politikas. Tačiau dabar įvyko protestai Baltarusijoje prieš Aliaksandrą Lukašenką, Chabarovske – prie Kremliaus partiją. Ir tas faktas, kad vis dar egzistuoja mūsų partijos regioniniai štabai – nepaisant dvejus metus vykdomo neregėto spaudimo, po kelias kratas per savaitę, biuro technikos konfiskavimas, sąskaitų įšaldymas, bandymai priversti žmones palikti Rusiją. Galiu tik numanyti, tačiau galbūt jie sau pasakė: Mes bandėme geruoju, tačiau jei šitie metodai neveikia, reikia griebtis radikalių priemonių", – samprotauja A.Navalnas.

Dažnai laikomasi nuomonės, esą Rusijos prezidentui rūpi tik geopolitika, tačiau tai, anot A.Navalno, netiesa. "Jis pamatė, kas nutiko Chabarovske. Žmonės ten eina į gatves daugiau nei 80 dienų, o Kremlius iki šiol neįsivaizduoja, ką su jais daryti (protesto akcijos Chabarovske prasidėjo apkaltinus žmožudyste, suėmus ir teisti į Maskvą išgabenus vietos gubernatorių, nepriklausiusį "Vieningosios Rusijos" partijai, – red.past.). Kremlius supranta, kad jis turi imtis kraštutinių priemonių, kad užkirstų galimybę įvykti "Baltarusijos scenarijui".

Efektyvus kovos metodas

Kremliui nerimo sukėlė ir vietos rinkimai Tomske, kuriuos A.Navalnas išgyveno komos būklės. Nepaisant įvairiausių trukdymų, jo štabo atstovai Tomske laimėjo vienmandatėse apygardose prieš vietos oligarchus, Novosibirske A.Navalno štabo vadovas laimėjo surinkęs 45 proc. balsų.

"Rinkimai parodė, kad realybė pasikeitė", – sako jis, toliau ketinantis vykdyti savo sumanymą per kitamet vyksiančius valstybės Dūmos rinkimus imtis vadinamojo protingojo balsavimo strategijos. Jos esmė – visokeriopa A.Navalno šalininkų parama bet kokiems kandidatams, turintiems daugiausiai šansų nugalėti "Vieningosios Rusijos" atstovus. Net jei jie būtų kokie komunistai, kuriuos A.Navalnas pavadino nemaloniais žmonėmis.

"Pastaruosius dvejus metus tai buvo didžiausia dalis mano darbo: aiškinau žmonėms, kodėl mes palaikome tokius asmenis. Prieš keletą metų Maskvoje pavyko: balsavome už komunistus, o dabar V.Putino meras Sergejus Sobianinas bijo pasirodyti miesto parlamente. "Vieningoji Rusija" prarado daugumą Tomske. Turime sunaikinti "Vieningosios Rusijos" valdžios monopolį. Mes tai darome sutelkdami balsus politinėje aplinkoje, kuri paprastai neleidžia dalyvauti tikrai nepriklausomiems kandidatams, – anot A.Navalno, tik sunaikinus šį valdžios monopolį galima kalbėti apie naują politinę dienotvarkę. – Kremliaus nusivylimas kyla dėl to, kad mes radome efektyvius kovos metodus, nors ir buvome išmesti iš sistemos."

Ar aš jų nekenčiu? Tikriausiai. Ar aš noriu griebti kardą ir nukirsti visiems galvas? Ne. Aš esu už teisinę valstybę.

Priminus, kad iš "Jabloko" partijos, kur pradėjo savo politinę karjerą, buvo pašalintas dėl to, kad garsiajame "Rusijos žygyje" pasirodė nacionalistai, A.Navalnas sako nematantis problemų dirbti su tais, kurie iš esmės užima antiautoritarines pozicijas.

"Pirmiausia turime sukurti visų jėgų, kurios pasisako už valdančiųjų pašalinimą ir teismų nepriklausomumą, koaliciją. Todėl kurį laiką bandžiau suvienyti liberalų nacionalistinę opozicijos stovyklą. Dabar esu kaltinamas, kad pasukau į kairę, nes palaikau profsąjungų judėjimą. Man rūpi tik tai, kad Rusija eitų Europos vystymosi keliu. Nematau jokių prieštaravimų skatinant profesines sąjungas ir kartu reikalaujant vizų migrantams iš Centrinės Azijos", – sakė A.Navalnas.

Jis yra ir vienas pagrindinių opozicijos politikų, vykdo antikorupcinius tyrimus, tokiu būdu iš dalies pakeisdamas užgniaužtą tiriamąją žurnalistiką. Ar ne per daug? "Tai problema, – į "Der Spiegel" žurnalistų klausimą atsakė A.Navalnas. Nuo 2011 m. esu laikomas svarbiausiu opozicijos aktyvistu ir žinau, kad tai vargina daugelį žmonių. Normalioje sistemoje aš dalyvaučiau rinkimuose, būčiau arba opozicijos lyderis, arba valdžios atstovas.

Negrįžti – reiškia pralaimėti

Nors ir išgyveno pasikėsinimą, suprato, kad iš "priešų" rato yra perkeltas į "išdavikus", A.Navalnas neleidžia abejoti jo ryžtu grįžti į Rusiją. Negrįžimas reikštų, kad V.Putinas pasiekė savo tikslą. "Mano darbas – likti bebaimiu. Ir aš nebijau! Jei man dreba rankos, tai ne iš baimės, o dėl šios medžiagos. Aš neduosiu V.Putinui dovanos negrįždamas į Rusiją", – sako jis.

A.Navalnas neslepia nerimaująs dėl savo šeimos ir aplinkinių. "Šiandien aš čia esu asmeniškai apsaugotas, o Berlyno policija man pasakė: jie bandė tave nužudyti pavojinga medžiaga, ir mes nenorime, kad kažkas panašaus pasikartotų čia ir kad būtų pakenkta kitiems žmonėms. Aš vis juokauju apie visą "Novičiok" reikalą ir apie keistą dėžę, kurioje jie mane atvežė į Vokietiją. Bet tarp jų kyla nemalonių minčių: o kas būtų, jei nuodus būtų padėję mano Maskvos bute, kur gyvena mano žmona ir du mano vaikai? Kita vertus, aišku: be šios kovos viskas bus blogiau. Jie nužudys daug daugiau, įkalins daug daugiau žmonių. Jau šiandien žmonės Rusijoje praktiškai kiekvieną dieną yra nuteisiami už pasidalijimą kokiu nors socialinių tinklų įrašu. Nesipriešinimas ilgainiui reikštų visiems dar didesnį pavojų. Taigi tokia situacija: mes kovojame su siaubingais blogiukais, pasirengusiais padaryti sunkiausius nusikaltimus", – sako A.Navalnas.

A.Navalnas teigia, kad grįžęs ir toliau keliausiąs po Rusijos regionus, apsistosiąs viešbučiuose ir gersiąs kambariuose esantį vandenį. "Ką turėčiau daryti kitaip? Žvelgiant iš politinės pusės, nedaug kas pasikeitė: išlieka ginčas tarp tų, kurie pasisako už laisvę, ir tų, kurie nori mus sugrąžinti į praeitį, į keistą stačiatikišką Sovietų Sąjungos imitaciją, papuoštą kapitalizmu ir oligarchais. Jie naudos sudėtingesnius metodus prieš mus ir mes stengsimės išgyventi. Tai, kad panaudotas "Novičiok", kelia baimę, ir tokia yra V.Putino strategija. Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas jam pasakoja apie "raudonąsias linijas", o jis lekia toli už šių linijų ir šaukia: "Jūs neįsivaizduojate, ką aš dar galiu padaryti", – mintimis dalijasi A.Navalnas.

Savo emocinį ryšį su darbu jis vadina savo stiprybe. "Mes ne tik kritikuojame sistemą, bet ir dokumentuojame konkrečių žmonių nusikaltimus – nuo V.Putino iki provincijos pareigūnų. Štai kad ir Omsko gydytojai, kurie pirmiausia pasakė mano žmonai, kad, žinoma, mane gali išskraidinti, o tada staiga pareiškė, kad aš netinkama transportuoti. Mano nuomone, vyriausiasis Omsko ligoninės gydytojas yra blogesnis už žmones žudančius žvalgybos pareigūnus. Jiems žudymas yra bent jau jų profesija. Bet jis viską žino ir pasakoja pasauliui apie medžiagų apykaitos sutrikimus ir tai, kad gėriau per daug naminės degtinės. Žmonės, kurie save vadina medikais ir norėjo palaukti, kol aš mirsiu. Ar aš jų nekenčiu? Tikriausiai. Ar aš noriu griebti kardą ir nukirsti visiems galvas? Ne. Aš esu už teisinę valstybę", – sako jis.