1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Šie du JAV suduoti smūgiai nulėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o Japonija vis dar yra vienintelė šalis, prieš kurią karo metu buvo panaudoti branduoliniai ginklai.

Tačiau antradienį meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė) skambino pavojaus varpais.

„Šių metų sausį Jungtinių Valstijų, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kinijos lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą ir patvirtino, kad branduolinio karo negalima laimėti ir kad jo niekada negalima kariauti, – sakė jis. – Tačiau jau kitą mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Grasinta panaudoti branduolinius ginklus, priverčiant sudrebėti visą pasaulį.“

„Branduolinių ginklų panaudojimas nėra „nepagrįsta baimė“, tai „akivaizdi ir esama krizė“, – sakė T. Taue ir įspėjo, kad šie ginklai galėtų būti panaudoti dėl klaidingų sprendimų, sutrikimų ar per teroristines atakas.

Nagasakio bombardavimą išgyvenę žmonės, užsienio svečiai, šimtai visuomenės narių tyliai pasimeldė 11.02 val. (5.02 val. Lietuvos laiku), tiksliai tą akimirką, kai 1945-aisiais ant šio uostamiesčio buvo numesta atominė bomba.

Nagasakio Taikos parke skambėjo varpai, į dangų paleista balandžių, per maldos ceremoniją pagerbtos aukos.

Žmonija turėtų ne kariauti, o puoselėti „taikos kultūrą“, skleidžiančią pasitikėjimą, pagarbą kitiems, ieškančią sprendimų dialogu“, sakė T. Taue.

Šeštadienį Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasakė kalbą Hirošimoje, minėjusioje 140 tūkst. gyvybių nusinešusios atakos metines.

Jis įspėjo, kad pasaulyje didėjant branduolinių katastrofų potencialui „žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“.

A. Guterreso žinutėje, japoniškai perskaitytoje per antradienio ceremoniją, sakoma, kad „šiais didelės įtampos ir mažo pasitikėjimo laikais turėtume išmokti Nagasakio pamokas“.

Japonija seniai ragina pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, bet nėra prisijungusi prie 2021-aisiais įsigaliojusios branduolinių ginklų draudimo sutarties, teigdama, kad tikisi suartinti prie sutarties neprisijungusias branduolines valstybes ir nebranduolines šalis.