Ši byla sukrėtė šalį ir atspindi šalies valdžios ir tos autochtonų samių bendruomenės, kuriai priklauso dauguma aukų ir įtariamųjų, seną abipusį nepasitikėjimą.

Tyrimas buvo pradėtas laikraščiui „Verdens Gang“ pernai paskelbus 11 vyrų ir moterų liudijimus, kad jie Tiusfiordo bendruomenėje už poliarinio rato, kurioje gyvena mažiau nei 2 tūkst. žmonių, patyrė smurtą.

Naujoje policijos ataskaitoje minimos 82 aukos nuo ketverių iki 75 metų amžiaus ir 92 įtariamieji, tarp kurių yra trys moterys. Kai kurie asmenys patenka į abi kategorijas.

Maždaug 70 proc. minimų žmonių yra samiai, kurie anksčiau buvo vadinami lapiais. Daugelis jų taip pat priklauso konservatyviam liuteronybės revivalistiniam lestadianizmo judėjimui.

Kol kas dviem asmenims pateikta iš viso 10 kaltinimų užpuolimu, nurodė policija ir pridūrė, kad kaltinimų gali būti pateikta daugiau.

Ataskaita rodo, kad iš 151-os lytinio smurto bylos, įskaitant 43 išžaginimo atvejus, tarp kurių yra trys vaikų išžaginimo atvejai, daugiau kaip 100 bylų buvo nutraukta, daugiausia – dėl senaties termino. Kai kurie įtariami užpuolimai įvyko dar 1953 metais.

„Skausmas ir pasididžiavimas“

„Policija neturi priežasties manyti, kad įvykę užpuolimai paaiškinami etnine priklausomybe ar religiniais įsitikinimais“, – spaudos konferencijoje sakė policijos pareigūnė Tone Vangen (Tonė Vangen).

Tačiau ji pabrėžė, kad tam tikri „mechanizmai“ šioje bendruomenėje apsunkino šių faktų iškilimą į dienos šviesą. Pasak pareigūnės, kai kurie įtariamieji atgailai rinkosi religiją, o ne kreipėsi į teisėsaugą.

„Atsidūrus situacijoje, kai į tave žiūri visa Norvegijos visuomenė, (yra) didelis poreikis susitelkti uždarame šeimos rate“, – pridūrė T. Vangen.

Tačiau ji taip pat atsiprašė už policijos neveiklumą gavus kelis skundus.

Tiusfiordo samių kultūros centro direktorius Larsas Magne Andreassenas (Larsas Manė Andresenas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad jaučia ir „skausmą“, ir „pasididžiavimą“.

„Skausminga pastebėti, kad tiek daug metų buvo tiek daug atvejų ... ir rimtų“, – sakė jis, bet išreiškė ir „pasididžiavimą, kad visuomenė išdrįso prabilti“.

„Tiusfiordo atveju, aukų tylą atitiko panaši pareigūnų tyla, – sakė jis. – Čia ne taip svarbu faktas, kad samiai turi kultūrinę problemą, kurią mes turėtume išspręsti, kaip faktas, kad niekas jų nesiklausė.“

„(Faktų) apimtis didžiulė“, – Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė Tiusfiordo meras Toras Asgeiras Johansenas.

„Tai maža bendruomenė ir tai, žinoma, ją veikia“, – pridūrė jis.

Samių Norvegijoje yra 40-60 tūkstančių. Tikslų skaičių nustatyti sunku dėl migracijos srautų ir etninio maišymosi.

1997 metais Norvegijos karalius Haraldas oficialiai atsiprašė samių už diskriminavimą.

Jų gyvenimo būdui, kuris yra glaudžiai susijęs su gamta, pavojų kelia kasyba, vėjo jėgainių parkai ir intensyvus miškų kirtimas, dėl kurių nuolat mažėja šiaurinių elnių ganymo plotai ir žvejybos teritorijos.