Kulka žurnalistei – naujo smurto protrūkio pranašas?

  • Teksto dydis:

Žurnalistės Lyros McKee nužudymas priminė Jungtinei Karalystei, kokia trapi riba skiria taiką nuo dešimtmečius trukusio Šiaurės Airijos konflikto. Neabejojama, kad įtampą pakurstė "Brexit" procesas, aklavietėje atsidūręs būtent dėl du airių regionus išskyrusios sienos.

Tragiški sutapimai

29 metų L.McKee per neilgą savo karjerą daugiausia dėmesio skyrė neramiai Šiaurės Airijos istorijai, rašė apie vadinamuosius paliaubų vaikus. Tai karta, užaugusi po to, kai 1998 m. buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio taikos susitarimas, užbaigęs konfliktą tarp airių katalikų ir britų protestantų bendruomenių. Šis laikotarpis vadinamas "Neramumais" ("Troubles"). Piktas likimo pokštas – Belfaste gimusi L.McKee pati tapo konflikto, laikyto išspręsto ilgam, auka.

Taiklus šūvis į galvą žurnalistę pakirto Didįjį ketvirtadienį per riaušininkų ir policijos susirėmimus Londonderyje. Incidentas antrame pagal dydį Šiaurės Airijos mieste įvyko prieš Velykų savaitgalį, kai respublikonai minėjo 1916 m. sukilimo prieš britų valdymą Šiaurės Airijoje metines.

Žudikų pėdsakais

Antradienį atsakomybę už žurnalistės nužudymą prisiėmė disidentų respublikonų grupuotė "Naujoji IRA" ("New IRA"), tačiau ji atsiprašė dėl esą atsitiktinės L.McKee žūties.

Šiaurės Airijos policija pranešė, kad dėl sąsajų su nužudymu pagal Terorizmo įstatymą buvo sulaikyta 57 metų moteris. Anksčiau buvo areštuoti du septyniolikos ir devyniolikos metų jaunuoliai, tačiau vėliau jie paleisti nepareiškus jokių kaltinimų. Britų žiniasklaida minėjo kaukėtą vyrą, kuris ir paleido lemtingą šūvį.

Sunkiai sužeista žurnalistė mirė pakeliui į ligoninę.

Tragiškas deja vu

L.McKee žūtis atgaivino prisiminimus apie tris dešimtmečius Šiaurės Airiją drebinusį smurtą, nusinešusį 3 500 žmonių gyvybių. Dauguma aukų žuvo nuo Airijos respublikonų armijos (IRA) kovotojų veiksmų.

Tarpkonfesinio konflikto esmė – skirtingas junionistų, daugiausia protestantų, ir respublikonų požiūris į Šiaurės Airijos ateitį.  Pirmieji – už sąjungą su Didžiąja Britanija, antrieji reikalauja suvienyti abi airių apgyvendintas teritorijas. Piką konfliktas pasiekė XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai malšinti nesantaikos buvo pasitelktos britų ginkluotosios pajėgos.

1969 m. IRA, įkurta dar 1916 m., ėmėsi partizaninės kovos. Jos kovotojai rengė pasalas ir teroro išpuolius prieš junionistus ir valdžios institucijas tiek Šiaurės Airijoje, tiek Londone. Paprastai prieš išpuolius būdavo įspėjama, taip siekiant sumažinti aukų skaičių. Nepaisant to, konfliktas sėjo mirtį ir žlugdė ištisas Šiaurės Airijos gyventojų kartas.

Įsibėgėjus "Brexit" procesui, "Naujosios IRA" gretos pagausėjo: prie 200 ištikimybę prisiekusių narių prisišliejo dar kelios dešimtys.

Airių ginkluotų grupuočių ir britų ginkluotųjų pajėgų konfliktą iš esmės nutraukė 1998-ųjų Didžiojo penktadienio susitarimas. Galutines paliaubas IRA paskelbė 1997 m., o 2005 m. sudėjo ginklus, tvirtindama, kad sieks savo tikslų politinėmis priemonėmis.

Naujausios smurto apraiškos pakurstė nuogąstavimus, kad perspektyva, jog dėl "Brexit" pasienyje tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos vėl iškils nauji kontrolės postai, gali suaktyvinti sukarintų organizacijų veiklą.

Juolab kad L.McKee buvo nužudyta po virtinės incidentų, kai pašto siuntose buvo rasta sprogmenų ir buvo susprogdintas vienas automobilis. Atsakomybę už tai tuomet taip pat prisiėmė "Naujoji IRA".

Skotlend Jardo duomenimis, įsibėgėjus "Brexit" procesui, "Naujosios IRA" gretos pagausėjo: prie 200 ištikimybę prisiekusių narių prisišliejo dar kelios dešimtys. Teigiama, kad grupuotės arsenale yra kalašnikovo automatai ir kiti automatiniai ginklai, pistoletai ir gausios sprogmenų atsargos.

Tiesa, kaip teigia BBC, MI5 tarnyba mano, kad "Naujoji IRA" kelia pavojų tik Šiaurės Airijos teritorijoje, todėl likusios Jungtinės Karalystės gyventojams nereikėtų nuogąstauti dėl savo saugumo.

Žibalas į ugnį

"Naujoji IRA", kurią teroristine organziacija yra įvardijusi Didžioji Britanija ir JAV, paskelbė "visokeriopą ir nuoširdų atsiprašymą" dėl žurnalistės mirties. Ar šis pareiškimas nuoširdus, ar tėra tik politinė manipuliacija, iliustruojanti vėl surusenančias konflikto žiežirbas? Į šį klausimą netiesiogiai atsako ta pati "Naujoji IRA", atsiprašymo pareiškime nurodydama, kad L.McKee buvo nušauta netyčia, kai "stovėjo greta priešo pajėgų" – turima omenyje policija.

2012 m. įkurta "Naujoji IRA" kartu su dar keliomis sukarintomis airių disidentų grupuotėmis reikalauja, kad Šiaurės Airija būtų prijungta prie Airijos Respublikos, tačiau atmeta galimybę šio tikslo siekti taikiomis politinėmis priemonėmis.

"Naujoji IRA" taip pat apkaltino policiją išprovokavus riaušes, per kurias žuvo reporterė. "Ketvirtadienį naktį, britų karališkosioms pajėgoms įsibrovus į Kreganą ir išprovokavus riaušes, IRA dislokavo į mūšį stojusius mūsų savanorius", – laikraštis "The Irish News" citavo "Naujosios IRA" pareiškimą.

"Naujosios IRA" atgaila netiki airių respublikonų lyderiai, įskaitant besivaržančius junionistus ir respublikonus, kuriems jau daugiau nei dvejus metus nesiseka suformuoti deleguotos vyriausybės. Pastaroji galimybė vietoj tiesioginio valdymo iš Londono taip pat buvo numatyta Didžiojo penktadienio susitarime.

"Tai buvo beprasmiškas ir bergždžias poelgis, kurio tikslas – sunaikinti per pastaruosius 20 metų pasiektą pažangą, tvirtai palaikomą viso pasaulio žmonių", – pabrėžiama bendrame airių politikų pareiškime.

Šiaurės Airijos respublikonų judėjimo"Sinn Fein" vadovė Mary Lou McDonald pavadino "Naująją IRA" mažyte, nereprezentatyvia grupe, faktiškai kariaujančia su savo bendruomene.

Atsinaujinimo simbolis

2016-aisiais L.McKee buvo įtraukta į žurnalo "Forbes" sudaromą prestižinį kylančių žiniasklaidos žvaigždžių sąrašą "30 under 30". Atliepiant į nužudytosios gyvenimo partnerės Saros Canning prašymą, trečiadienį vykusioje atsisveikinimo ceremonijoje buvo daug žmonių, apsirengusių drabužiais su L.McKee mėgtų Hario Poterio ir "Marvel" superherojų atvaizdais.

Žurnalistės nužudymą pasmerkė visos politinės jėgos kaimyninėje Airijos Respublikoje. Demonstruodami nepakantumą smurtautojams, atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo ir Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney bei prezidentas Michaelas Higginsas, šešių pagrindinių partijų atstovai. Susitaikymą tragedijos akivaizdoje demonstravo ir šv.Mišiose kartu meldęsi katalikų ir anglikonų dvasininkai.

Jungtinės Karalystės valstybės sekretorė Šiaurės Airijos reikalams Karen Bradley nužudytą žurnalistę pavadino "jauna, energinga moterimi, simbolizavusia naująją Šiaurės Airiją".

Romantika ir praktika

"Brexit" tapo katalizatoriumi proceso, kurio perspektyvą nuosaikūs airiai laikė ganėtinai tolima. Dar prieš naujausią smurto protrūkį Ulsterio universiteto politologė Deirdre Heenan užsienio žiniasklaidai yra sakiusi, kad Šiaurės Airijos ir Airijos susijungimas Didžiojo penktadienio susitarime paminėtas kaip teorinė galimybė – jei dauguma Šiaurės Airijos gyventojų to norėtų. Tačiau Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES perspektyva ir tikimybė, kad abi airių gyvenamas teritorijas atkirs išorinė ES siena su patikros punktais, šį klausimą vėl suaktualino.

"Užaugau katalike Šiaurės Airijoje. Kaip ir aš, daug katalikų pirmiausia jaučiasi esantys airiai, tačiau gali tapatintis ir su britiškuoju identitetu. Buvo laikas, kai mus ir Respubliką pietuose (Airijos Respubliką – red.past.) skyrė šviesmečiai. Airijoje bažnyčia nebuvo atskirta nuo valstybės, korumpuoti politikai, blogos gatvės, vos pastebima ekonomikos raida. Tačiau tai iš esmės pasikeitė. Referendumas balsavo už santuokų laisvę ir laisvę tam tikromis sąlygomis atlikti abortą, vidutinės gyventojų pajamos aukštesnės nei pas mus", – dienraščiui "Der Standard" sakė Airijos prezidento Michaelo Higginso patarėja. Matydami Airijos Respubliką virtus atvira, kosmopolitine šalimi, Šiaurės Airijos gyventojai ėmė jaustis kaip užmirštas imperijos užkampis.

Susivienijimo idėją stiprina ir euroentuziazmas: 56 proc. Šiaurės Airijos gyventojų yra pareiškę norą likti ES – bloke, iš kurio Airijos Respublika nė neketina trauktis.

Airijos Respublikoje susijungimo su Šiaurės Airija galimybė romantizuojama: visuomenėje tai vadinama istorinio teisingumo atkūrimu. Todėl, anot D.Heenan, apklausose du trečdaliai sako "taip". Tačiau kai pradedama kalbėti apie praktinius dalykus –  ir, pvz., 10 mlrd. svarų dotaciją, kurią kasmet Londonas skiria regionui, entuziazmas prislopsta.

"Žmonės ima klausti savęs: kaip tai paveiks mane, mano vaikų ateitį? Ar mes tikrai norime importuoti į Airiją Šiaurės Airijos konfliktą? Tuomet dauguma purto galvą: geriau ne. Reikia atsakyti į daug klausimų: kokią valiutą turėtume, kas būtų su švietimo, sveikatos apsaugos sistemomis? Manau, kad iki susivienijimo dar ilgas kelias. Tačiau tam turime ruoštis", – sakė D.Heenan.

KD, BBC, BNS inf.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pats

pats portretas
laikas aneksuot monarchija nes tai viduramziu isnaudoimo irankis kurio saknys gludi laukiniame konservatizme taip stipriai isisaknjusiame i zmoniu smegenis kad bijoma iseiti is sios hipnozines stagnacijos busenos nes tai britu nostalgine busena ir jiems gerai po skeptro priedanga nesiskaitant su visuomene ir ja ir toliau mulkinant.....

Anonimas

Anonimas portretas
Kai vienos šalies partizanai kovoja už nepriklausomybę—tai jie didvyriai. Kai kitos šalies nori to paties —tai jie jau teroristai. Viskas priklauso nuo to, nuo ko nori atsiskirti. Dviguba ta Vakarųmoralė....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių