Taikiklyje – Ispanija

Paklausti, ar kada laikė rankoje kokaino, absoliuti dauguma praeivių Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gatvėse purtys galva: žinoma, ne. Deja, šios narkotinės medžiagos pėdsakų yra beveik ant visų nominalų euro banknotų. Daugiausia – Ispanijoje. Ten dar prieš dešimtmetį kokaino likučių rasta ant 94 proc. banknotų.

Patys ispanai anuomet juokavo: surinkus visą ant pinigų nusėdusį kokainą (vidutiniškai po 0,15 mg nuo kiekvieno popierinio pinigo), susidarytų 80 kg krūvelė.

Žinoma, tai – niekis, palyginus su 9 t narkotikų, kuriuos, vertus 0,5 mlrd. eurų, pernai balandį Alchesiraso uoste Ispanijos policija aptiko bananų konteineriuose. Tai – Europos rekordas, anot "Deutsche Welle", iškalbingai iliustruojantis pastarųjų metų Vokietijos policijos ir muitinės nuogąstavimus, kad senąjį žemyną užplūdo kokaino cunamis iš Pietų Amerikos.

Tarp bananų ar kavos

Kokaino banga pasiekė ne tik Ispaniją. Ne mažiau aktyvūs prekeiviai ir tarptautiniuose Belgijos bei Nyderlandų uostuose. Į Vokietiją didesnė dalis šios narkotinės medžiagos patenka per jūrinius Hamburgo ir Brėmerhafeno uostus.

Tačiau Vokietijos kovos su kontrabanda valdybos ekspertai neslepia nežinantys tiksliai, kiek kokaino pasiekia Vokietiją. Federalinės kriminalinių bylų žinybos (BKA) duomenimis, per 2017 m. buvo konfiskuotos iš viso 8 t kokaino. Nors šis skaičius – gerokai mažesnis, nei minėta Ispanijoje aptikta siunta, jis laikomas rekordiniu.

Vokietijoje pavyksta išsiaiškinti tik nedidelę dalį kokaino kontrabandos: 3, geriausiu atveju – 20 proc.

"Deutsche Welle" cituojamas BKA atstovas Stephenas Meynsas pabrėžia, kad Vokietijoje pavyksta išsiaiškinti tik nedidelę dalį kokaino kontrabandos: 3, geriausiu atveju – 20 proc. Tai reikštų, kad kasmet iš Pietų Amerikos į Vokietiją pergabenama apie 30 t kokaino. Kartu su bananais, ananasais, kava. Ir ne vien konteineriuose, bet ir tiesiog sportiniuose krepšiuose, kuriais, prispyrus pareigūnams, lengva atsikratyti – galima tiesiog išmesti į jūrą.

Narkotikų prekeiviai Europoje perprato ne tik vadinamąjį "tamsųjį tinklą", kriptovaliutų bei socialinių tinklų, šifruoto ryšio subtilumus, bet yra įrengę specialius skambučių centrus, kurie aptarnauja kokaino tiekėjus. Jų operatoriai kur nors Ispanijoje ar Balkanuose sėdi prie telefonų stotelių, atsakinėja į skambučius, o miltelius – tarkime kur nors Belgijoje – pristato kurjeriai.

Paprastiems socialinių tinklų vartotojams išsiunčiami pranešimai apie "sezono akcijas" ir išpardavimus – reklamos pranešimai papuošiami jausmaženkliais su nosimi, nemokamos degustacijos pasiūlymais bei garantija, kad pirkiniai bus pristatyti į bet kurį tašką, bet kuriuo paros metu.

Mastai baugina

Kaip teigiama neseniai paskelbtame Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) pranešime, šios priemonės leido sukurti mažai tarpininkų turinčią struktūrą. Dėl to galima išplėsti tikslinės auditorijos tinklą, pagerinti paslaugų tiekimo kokybę, bet atskleisti nusikalstamų grupuočių ir privačių platintojų tinklus – daug sunkiau nei anksčiau.

JT narkotikų ir nusikalstamumo valdybos duomenimis, iš viso 2016 m. pasaulyje buvo konfiskuota 1129 t kokaino. Tais pačiais metais buvo pagaminta 1410 t gryno kokaino – ketvirčiu daugiau nei ankstesniais metais. Pagrindinės kokaino žaliavos šaltinis – Kolumbija, Peru, Bolinija. Pagrindinės rinkos – Šiaurės Amerika, Vakarų ir Rytų Europa.

Anot EMCDDA, kokainas jau nebėra vien bohemos ar bankų darbuotojų silpnybė: nosis pudruoja įvairių socialinių sluoksnių atstovai, pradedant studentais, baigiant darbininkais.

Negana to, parduodamo kokaino kokybė vis geresnė, o kaina – ta pati. Anot BKA, Vokietijoje gramas kokaino kainuoja 50–70 eurų ir ši kaina linkusi kristi. Manoma, kad tai susiję su augančia konkurencija tarp narkotikų prekeivių, kuri savo ruožtu augina ir nusikalstamumo lygį. "Susiduriame su užsakomosiomis žmogžudystėmis, žmonių grobimu, jėgos demonstravimu policininkų atžvilgiu ir grasinimais uostų darbuotojams", – sako EMCDDA Alessandro Pirona. Ypač tai pasakytina apie Belgiją, Italiją, Nyderlandus ir Didžiąją Britaniją.

Negalutiniais JT duomenimis, 2016 m. kokainą vartojo daugiau nei 18 mln. žmonių – 7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Beveik ketvirtis jų gyvena Europoje, kurios rinkos (antrosios po JAV pagal svarbą) didmeninės prekybos apyvarta – apie 6 mlrd. eurų. Apie kokaino paplitimą byloja ne tik jo pėdsakai ant euro kupiūrų, bet ir nutekamojo vandens tyrimų rezultatai: narkotinių medžiagų randama jau ne vien didžiųjų miestų vandenyse.

Ekspertai visame pasaulyje nerimauja dėl jaunosios kartos tolerancijos narkotikams, narkotikų rizikos sveikatai bei gyvybei, bet ir dėl visų rūšių nusikaltimų augimo ir korupcijos, kuri siejama tiesiogiai su narkotikų prekyba.