„Libano pareigūnai paprašė mūsų surasti vieną asmenį ir užduoti jam tam tikrų klausimų. Tai ir padarėme, – naujienų agentūrai AFP sakė Kipro policijos atstovas. – Jo atsakymai buvo perduoti Libanui.“

Policijos atstovas sakė, kad Igoris Grečiuškinas nebuvo sulaikytas, tačiau jo buvo paprašyta atsakyti į tam tikrus su laivo kroviniu susijusius klausimus, kuriuos pateikė Interpolo Libano skyrius.

„Padarėme, ko buvome prašomi“, – nurodė pareigūnas.

I. Grečiuškinas nuomojosi laivą, prisišvartavusį Beiruto uoste su nedidele skyle korpuse.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Kipro vidaus reikalų ministerija paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą I. Grečiuškinas turi ir Kipro pasą, tačiau pridūrė, kad pasiūlys pagalbą Libanui.

Kipro dienraštis „Politis“ pranešė, kad I. Grečiuškinas gyvena pietiniame Limasolio uostamiestyje – viename didžiausių laivų valdymo centrų pasaulyje.

2013 metais maždaug 2 750 tonų amonio salietros buvo atplukdyta į Libaną laivu „Rhosus“. Laivas atplaukė iš Batumio Sakartvele ir planavo plaukti į Mozambiką, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Libano saugumo šaltinis, pageidavęs likti neįvardytu, nes neturi įgaliojimų apie tai viešai kalbėti. 

I. Grečiuškinas nuomojosi laivą, prisišvartavusį Beiruto uoste su nedidele skyle korpuse, pranešė „The New York Times“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Laivybos stebėsenos tinklalapis „Marine Traffic“ nurodė, kad su Moldovos vėliava plaukiojęs laivas į Beiruto uostą atplaukė 2013 metų lapkričio 20 dieną ir nebeišplaukė.

Laivo įgulai atstovavusi Libano advokatų kontora „Baroudi & Associates“ pranešė, kad „Rhosus“ 2013 metų lapkritį atplaukė į Beiruto uostą iš Batumio.

Laivas gabeno „2 750 metrinių tonų didelio tankio amonio nitrato“; jis „turėjo nuplukdyti tam tikrą krovinį iš Beiruto uosto į Jordaniją“, rašoma advokatų kontoros pareiškime, kurį gavo AFP. 

„Tačiau Beiruto uosto pareigūnai dėl įvairių techninių trūkumų ir saugios laivybos reikalavimų nesilaikymo neleido laivui pasikrauti krovinio ir išplaukti“, – rašoma pareiškime.

Jame priduriama, kad laivo savininkas ir užsakovai paliko keturis įgulos narius likimo valiai.

Įgulos nariai paprašė „Baroudi & Associates“ jiems atstovauti ir padėti pasiekti, kad jie būtų grąžinti į tėvynę.

„Sprogimo pavojus“

Advokatų kontora nurodė įspėjusi Libano pareigūnus apie potencialiai sprogaus krovinio pavojų.

„Mes įspėjome apie sprogimo pavojų ir žalą, kurią jis padarytų, kaip pavyzdį pateikdami 1947 metais Teksaso uoste amonio nitrato sukeltą sprogimą“, – pridūrė „Baroudi & Associates“.

Advokatų kontora nurodė, kad 2014 metų rugsėjį po atitinkamo teismo sprendimo įgula buvo repatrijuota.

Tačiau Beiruto teismas atmetė advokatų kontoros ieškinį dėl įgulos nariams nesumokėtų atlyginimų, argumentuodamas, kad „neturi jurisdikcijos spręsti šį klausimą“, nurodė „Baroudi & Associates“.

Keli saugumo pareigūnai naujienų agentūrai AFP Beirute sakė, kad Libano pareigūnai konfiskavo „Rhosus“, kai viena Libano įmonė pateikė ieškinį laivo savininkui. 

Uosto administracija iškrovė amonio salietros krovinį ir laikė jį apleistame uosto sandėlyje, o laivas vėliau nuskendo ten, kur buvo prišvartuotas.

Ilgainiui iš sandėlio ėmė sklisti neįprastas kvapas, todėl saugumo pajėgos 2019 metais surengė tyrimą, po kurio buvo nuspręsta, kad „pavojingos“ cheminės medžiagos turi būti išgabentos.

Sandėlio sienos buvo netvirtos, jose buvo matomi įtrūkimai, todėl uosto administracija buvo paraginta jį remontuoti.

Darbininkai buvo atsiųsti ir ėmėsi remonto darbų tik šią savaitę. Spėliojama, kad tai irgi galėjo sukelti sprogimą.

Per antradienio sprogimą žuvo mažiausiai 137 žmonės, tūkstančiai buvo sužeisti ir padaryta milijardų dolerių žala.

Sprogimas buvo juntamas net Kipro sostinėje Nikosijoje, esančioje už 240 km nuo Beiruto.